Draudimo žalų analitikai skaičiuoja, kad piktybiškų kenkimo atvejų prieš ūkininkų turtą šiemet padaugėjo apie 70 proc., palyginti su 2018 metais, o vidutinės žalos išaugo net triskart – beveik iki 2,8 tūkst. eurų.
Baigus sureguliuoti visas šiemetines bylas, bendras galutinis turto sugadinimo atvejų augimas gali būti ir dar didesnis.
Užfiksuoti atvejai stebina įžūlumu: kenkti žemdirbių turtui buvo siekiama tikslingai, nesibaiminta net vaizdo kamerų, aptvertų teritorijų, apsaugos sistemų ir sarginių šunų.
Pernai tokių turto gadinimo atvejų augimas sudarė 7 proc., o vidutinė ūkininkų patirta žala svyravo apie 1,1 tūkst. eurų.
Pabrėžiamas skirtumas tarp atsitiktinių ir tikslingų išpuolių prieš gyventojų turtą.
Žemdirbiams dažnai kenkiama turint konkretų tikslą: išvesti iš rikiuotės techniką, nepataisomai sugadinti ar net sunaikinti kitą turtą.
Fiksuojama vis daugiau atvejų, kai į degalus ar tepalus pripilama teršalų, kurie gali pasklisti po visą mechanizmo sistemą ir ją nepataisomai sugadinti.
Nesibodima ir padegimų, kurie visuomet padaro milžinišką žalą turtui ir kelia grėsmę aplinkinių gyvybei.
Draudikų užfiksuotų ūkininkų turto žalų atvejų neabejotinai būtų dar daugiau, jei žemdirbiai draustų visą turimą turtą.
Bet daugeliu atvejų yra draudžiama už ES paramos lėšas įsigyjama nauja technika, kurią pagal paramos taisykles privaloma apdrausti.
