Ne išimtis ir Šilutė – Dariaus ir Girėno, Knygnešių bei kitose sutartose miesto vietose irgi parduodamas pienas. O štai dėl kitame šalies miestelyje taip parduodamo pieno kelios moterys paprašė net žiniasklaidos pagalbos.
Mat jos pastebėjo, kad tas pienas surūgęs būna tįstantis, o tai sukėlė abejonių, ar toks maisto produktas gali būti sveikas.
Baimintasi ir dėl jų mažų vaikų sveikatos būklės – gal padažnėję jų negalavimai ir yra nesveiko (nuodingo) pieno vartojimo priežastis?
Ištyrė laboratorijoje
Pieno mėginį moterys nuvežė į Kauną, į nepriklausomą laboratoriją „Pieno tyrimai“. Kitą dieną jos gavo tyrimo protokolą.
Pagal jį, somatinių ląstelių kiekis neviršijo leistinų normų, inhibitorinių medžiagų likučių nerasta, bet užtat atsirado pagrindo nerimauti dėl bendro bakterijų skaičiaus. Pastarųjų viename mililitre rasta net 907 tūkstančiai. Juk pamelžtame neatvėsintame piene per valandą jų gali atsirasti tik iki 10-ies tūkstančių.
Ūkininkės teigimu, šis pienas buvo pamelžtas anksti ryte, atvėsintas šaldytuve ir išvežiotas miestelio gyventojams. O mėginiai į „Pieno tyrimus“ pristatyti vidurdienį, jų temperatūra buvo 5,9 laipsnio.
Jokios konkrečios priežasties, kodėl piene tiek daug bakterijų, šito pieno pirkėjoms nepateikė ir telefonu pakalbinta „Pieno tyrimų“ specialistė.
Pažeidžiamas visas žarnynas
Todėl atsakyti į klausimą, ką reiškia tai, kai pieno viename mililitre yra daugiau nei 900 tūkst. bakterijų, o surūgęs jis pasidaro tįstantis, sutiko atsakyti Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos valdybos narys Algimantas Lūža.
„Šitokio gyvulio organizme yra išplitusios bakterijos, – teigė A. Lūža. – Tai gali būti stafilokokas, streptokokas ar auksinio stafilokoko atmaina. Reikia laboratorijoje nustatyti jo rūšį. Paprastais antibiotikais efektyvesnis gydymas neįmanomas. Tokias karves, jeigu jų nėštumas yra jau nemažas, galima užtrūkinti, laikyti ir melžti atskirai.
Kai atsiveda palikuonį, karvė išbrokuojama. Visiškai išgydyti neįmanoma. Su tokiais dalykais žaisti negalima jokiame pieno ūkyje. Pavyzdžiui, Telšių apskrityje valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas yra įvedęs ūkininkams tvarką – karvė, susirgusi mastitu, net negydoma, ji iš ūkio iškart išvežama į skerdyklą.“
Pasak A. Lūžos, norint tokį gyvulį visiškai išgydyti, turi būti labai ideali sanitarija, sąžiningas požiūris į tą gyvūną. Naudojant sulfanilamidus, naujausias infekcinės kilmės priemones mastitams gydyti, tokia karvė jau pasidaro auksinė ir tas pienas – auksinis.
Ir dar yra didelė tikimybė, kad jeigu ir bus daroma dezinfekcija, tam gyvuliui samdoma atskira melžėja, bus didelės gyvūno išlaikymo sąnaudos.
„Vienos tokios sergančios karvės pienas gali užteršti visos bandos pieną. Juk sakoma – lašas deguto visą statinę medaus sugadina. Taip ir čia. Jeigu vienos karvės piene – daugiau nei milijonas bendrųjų bakterijų, o būna ir du-trys milijonai, patenka į bendrą pieno aušintuvą, kur vidutiniškai jų gali atsirasti apie 400 tūkstančių. Toks pienas perdirbėjų dar gali būti priimamas, nors iš tikrųjų jis jau yra užkrėstas, kenksmingas žmonių sveikatai.
Vartodami tokį pieną garantuotai užsikrėsime auksiniu stafilokoku arba streptokoku. Gali atsirasti sunkiai gydomos kepenų ligos, virškinimo trakto sutrikimai, širdies ligos, gali sutrikti ir kraujotaka – ligų galime išvardinti pačių įvairiausių.
Blogiausia, kad pirmiausia pažeidžiamos kepenys, inkstai ir visas žarnynas, sužlugdoma imuninė sistema ir – žmogus miršta.
Dar blogiau, kai iš tokio pieno padaroma varškė, kuri tampa tikru bakterijų ir to užkrato koncentratu.“
Kad nebūtų beprasmių mirčių
Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Juzefa Tamavičienė teigė, kad tarp asociacijų narių nėra tokių, kurie vežtų parduoti pieną miestų kiemuose ar turgavietėse.
Tik vienintelis ūkininkas iš Prienų rajono Jurgis Pažėra dalyvauja trumpojoje grandinėje – perdirba ir tiesiogiai parduoda savo produkciją.
„Labai nedaug asociacijos narių stato pieną į pieno punktus, kurių vis dar yra, – tvirtino J. Tamavičienė. – Maždaug 95 proc. pieno gamintojų turi šaldytuvus ir tiesiai iš jų paimamas pienas.
Didžioji dalis mūsų asociacijos narių patys kasdien priduoda pieno mėginius nepriklausomai laboratorijai „Pieno tyrimai“. Yra naudinga ir saugu tai daryti kasdien todėl, kad galima nustatyti ir nedidelius pieno kokybės pakitimus dėl karvės rujos. O jeigu vienu metu kelios karvės rujoja, pieno rodikliai būna labai prasti.“
Pasidomėjus, ar tiesą kalba žmonės, sakydami, jog galima suklastoti pieno tyrimų duomenis, pateikiant tik vienos sveikos karvės pieno mėginį, J. Tamavičienė kalbėjo: „Tai padaryti neįmanoma. Bet negaliu nieko pasakyti apie tuos, kurie turi keletą karvyčių, o pieną neša į pieno punktus.
O tie, kurie supila pieną į šaldytuvą, nieko negali apgauti, nes mėginys imamas iš bendro pieno kiekio ir siunčiamas į nepriklausomą laboratoriją. Nelabai kas gali prikišti pirštus ir ką nors apgauti.
Apie tokius sukčiavimus atsakingai turėtų kalbėti veterinarijos gydytojai, nes tokios atsakomybės nuo jų niekas nenuėmė. O mūsų asociacijos pareiga yra ne tik reikalauti gerų pieno supirkimo kainų, bet imtis atsakomybės tiekti sveiką pieną ir ramiai jaustis. Juk pieną vartoja ne tik vaikai, bet ir įvairaus amžiaus žmonės.
Manau, kad neatsakingų pieno gamintojų negalėtų būti, kadangi susirgusios karvės gydymas yra ilgas. Netikiu, jog dar yra žmonių, laikančių sergančias karves ir bandančių iš jų padaryti pajamų. Bet visko gali būti – gal ir yra... Reikėtų tokiems iškviesti veterinarijos tarnybą.
Nenoriu tikėti, kad tokių dalykų dar gali pasitaikyti. Norisi gyventi ramiai, todėl jeigu atsiranda kokia karvė, turinti somatų, mes ją kuo greičiau išbrokuojame, nes turime nemažas bandas telyčių, kad tas mažas prekinis ūkelis liktų produktyvus.
Jeigu dar atsitinka tokių negražių dalykų, manyčiau, kad reikėtų reikalauti, jog veterinarijos tarnybos atidžiau žiūrėtų į tą pieną, kuris į priėmimo punktus statomas mažais kiekiais.“
