Viešojoje erdvėje vis dar baiminantis dėl neaprėpiamų DI galimybių, Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro organizuoto renginių ciklo „EdTech Week Lithuania“ metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius ramino – inovatyvumas ugdymo įstaigose gali atnešti itin teigiamą pokytį švietimo sistemai.
„Jei klausiate, kur DI ugdymo įstaigose gali būti panaudotas, tai atsakymas paprastas – kone visur. Pirmiausia, tai yra įrankis, skirtas pasiekti aukštesnių rezultatų besimokančiam, antra, tai – ištiesta pagalbos ranka mokytojui, norinčiam patobulinti ir paįvairinti turimą turinį, ir trečia – pagalba administratoriams, kurie pasitelkdami DI gali stebėti įstaigos veiklą ir uždegti tiek žalią, tiek raudoną šviesą priimant tam tikrus sprendimus“, – mintimis dalijosi prof. T.Krilavičius.
Apie naujųjų technologijų svarbą ir atnešamą teigiamą pokytį kalba ir Europos Komisija – dar praėjusiais metais ši institucija rekomendavo išplėsti skaitmeninio švietimo ir skaitmeninių įgūdžių mokymą, kad būtų išnaudotas šios technologijos potencialas ir sprendžiami su tuo susiję iššūkiai.
O štai šiais metais „GoStudent“ atliktas tyrimas parodė, kad prie naujųjų technologijų, o ypač DI įrankių, aktyviai prisitaikyti siekia ir kitos Europos šalys. Tyrimas, kurį atliekant buvo apklausti mokiniai, jų tėvai ir pedagogai iš Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės, parodė, kad net 54 proc. respondentų nori, jog ugdymo procese būtų išnaudojamos DI galimybės.
Mokytojams – skaitmeninių įgūdžių gerinimas, patarimai DI klausimais
Ne išimtis ir Lietuva – matydamas akivaizdų poreikį prisitaikyti prie naujųjų technologijų atnešamų pokyčių ir išmokti naudotis DI siūlomomis galimybėmis, EdTech centras kviečia šalies pedagogus dalyvauti skaitmeninių įgūdžių gerinimo programoje, padedančioje įveikti kylančius iššūkius ir išnaudoti turimą patirtį inovatyviuose sprendimuose.
Centro vadovės Indrės Šuolienės teigimu, pasitelkiant DI kuriamos priemonės padeda ne tik greičiau susisteminti informaciją, bet ir realizuoti ir pagal poreikius personalizuoti turinį, paskatinti mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą ir stebėti jų pažangą.
„Sujungę mokytojo turimas kompetencijas ir patirtis su DI siūlomomis galimybėmis, mes turime inovatyvią mokymosi sistemą ir šiuolaikišką mokytoją – kūrybišką, atvirą pokyčiams ir tobulėjimui. Toks asmuo, neabejoju, ir mokykloje, ir visoje valstybėje gali padaryti pokytį“, – akcentavo I.Šuolienė.
Jos teigimu, EdTech centras mokytojams pristatė ir patarimus, kaip praktiškai išnaudoti DI įrankių galimybes. Juose atsakoma į pagrindinius mokytojams kylančius klausimus dėl DI: kaip naudotis pokalbių robotu „ChatGPT“, jam tinkamai užduodant užklausas ruošiant pamokos turinį, taip pat pateikiami konkretūs pavyzdžiai, supažindinama ir su DI ribotumais.
Panašios priemonės šiuo metu jau naudojamos ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2023 m. spalio mėn. „Forbes Advisor“ atlikta apklausa parodė, kad DI mokymo procese jau naudoja 60 proc. pedagogų. Vos vienas iš penkių nurodė neigiamą technologijų poveikį, labiausiai baiminantis dėl duomenų privatumo, algoritminio šališkumo, prieigos skirtumų, nesąžiningo DI panaudojimo ir žmogiškojo bendravimo trūkimo klasėse. Vis dėlto būtent tai į dienos šviesą pasauliniu lygmeniu iškėlė dar daugiau diskusijų, kaip pedagogai turi spręsti atsakingo šios technologijos panaudojimo klausimą.
Pokalbių robotai tampa neatsiejama švietimo sistemos dalimi
DI ir kalbos taikymo specialistas prof. T.Krilavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairūs DI pagrindu sukurti pokalbių robotai gali pateikti ir visiškai klaidinančią arba išgalvotą informaciją, nes tai priklauso nuo turimų DI duomenų.
„DI yra neatsiejamas nuo informacijos skaitmenizavimo, todėl ne tik nuo mūsų įgūdžių, tačiau ir nuo skaitmenizavimo priklauso rezultatai. Iš esmės tai tampa kone svarbiausiu aspektu, nes pagal atrinktus duomenis galime nuspręsti, ką su turima DI informacija galime daryti toliau“, – teigė prof. T.Krilavičius.
Nuogąstavimai viešojoje erdvėje, kad pokalbių robotai gali už mokinius puikiai atlikti namų darbus, prof. T.Krilavičiui kelia šypseną. Anot jo, tiek šis, tiek kiti DI paremti įrankiai yra tik pagalbinės priemonės, niekada nepakeisiančios nei mokytojo, nei mokinio darbo.
„Pastaraisiais metais didžiausias triukšmas kilo dėl to, kad „ChatGPT“ parašys viską, o studentai toliau ir nesimokys. Šis įrankis, nors ir galingesnis, tačiau primena skaičiuotuvą: jei neišmokome aritmetikos, tai tikrai ne dėl to. Taip pat pasigirsta kalbų, kad ir rašybos tikrinimo platformos yra žalingos, nes tuomet pats mokinys neišmoksta taisyklingai rašyti. Tai jau ne mokslinis pastebėjimas, bet asmeninis – man tai padeda rašyti. Kai DI dešimt kartų parodo tą pačią klaidą, vienuoliktą kartą ją atsimenu, nes darosi gėda prieš save“, – nesibaiminti ragino DI ir kalbos taikymo specialistas prof. T.Krilavičius.
Pagalba mokytojui, moksleiviui ir administratoriui
Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro vadovė sako, kad mokiniai naudodamiesi dirbtinio intelekto galimybėmis randa reikalingos informacijos ne tik ruošdami namų darbus, ruošdamiesi medžiagą pamokos temai, tačiau taip pat gali plėtoti kritinio mąstymo įgūdžius, suprasdami, kad įvairūs pokalbių robotai gali pateikti klaidingą informaciją.
„DI nebūtinai turi būti siejamas vien su atsakymų paieškomis, tai taip pat įrankis, galintis pasiūlyti idėjų namų darbams, inovatyvių sprendimų pamokai, per ją planuojamoms veikloms ar konkrečioms užduotims. Be to, informacijos amžiuje tai ugdo ir kritinį požiūrį, kuris reikalingas ne tik ugdymo įstaigose“, – mintimis dalijosi I.Šuolienė.
Prof. T.Krilavičius atkreipė dėmesį į įrankio panaudojimą mokytojams ir administracijos darbuotojams.
„Naudodamasis DI mokytojas gali parengti mokymosi turinį. Žinoma, jis turi būti peržiūrėtas ir įvertintas, ar tai atitinka poreikius, nes DI dirba su kiekybiniais rodikliais, todėl dažnu atveju į tam tikrus dalykus neatsižvelgia. Taip pat tai gali padėti stebėti besimokančius ir identifikuoti problemas – taip mes galime pamatyti teigiamą arba neigiamą pokytį ir imtis laiku spręsti problemas. O mokyklos administracija gali identifikuoti mokytojų mokymo metodiką, optimizuoti sprendimus ir prognozuoti tolesnius veiksmus“, – pabrėžė profesorius.
Nors technologijos atneša daug naudos, vis dėlto kyla ir tam tikrų su DI panaudojimu susijusių iššūkių. Anot specialistų, mokytojams vertėtų sutarti taisykles su mokiniais, kada ir kaip galima naudoti DI, ir paaiškinti, kaip mokytojai gali patikrinti, ar tekstas parengtas pasitelkiant pokalbių robotus.
„Siūlau į DI taikymą žiūrėti kaip į trikampį: mokantis, besimokantis ir technologijos. Vieną kampą išėmus, sistema sugrius. Juk niekada DI nepastebės mokinio progreso taip, kaip pastebi mokytojas, jis taip pat neidentifikuos įvairių trikdžių, tokių kaip sveikatos problemos, sunkumai jaunuolio gyvenime. Yra daugybė aspektų, su kuriais DI nesusitvarkys“, – pokalbį apibendrino prof. T.Krilavičius.
