Laisvus metus (angl. gap year) abiturientai nusprendė leisti įvairiai – vieni nori keliauti, kiti – dirbti, treti – tiesiog geriau pažinti save. Tiesa, dažnas susiduria su priešišku tėvų požiūriu – artimieji neretai nustemba, iš pradžių nepalaiko tokio sprendimo.
Planuose pasiruošimas studijoms, darbas ir kelionės
Vilniaus Pilaitės gimnazijos abiturientė, Lietuvos liberalaus jaunimo valdybos narė Gabija Šeštokaitė sprendimą pasiimti laisvus metus priėmė 12 klasės pabaigoje, kai, kaip įvardija, susidėjo tam kupinas priežasčių bagažas.
„Priežastys įvairios – nuo karjeros planų pasikeitimo iki tokių mažų detalių, kaip kelis metus lentynoje užmesta mėgstamiausia filosofijos knyga. Supratau, kad laikas tikrai yra pats brangiausias ir, kai noriu ir galiu veikti tiek daug, man tik į naudą išeis laiką šiuo metu paskirti dar ne studijoms.
Nuo 12 klasės pradžios, kai turėjome priimti sprendimus dėl egzaminų, mano planai radikaliai pasikeitė, todėl pagrindinį savo dėmesį skirsiu pasiruošimui papildomiems egzaminams, kurių dabar man trūksta stoti į universitetą Lietuvoje, taip pat galutiniam savo studijų krypties išsigryninimui.
Ieškausi ir darbo, kuris padėtų tiek išlikti režime, tiek susitaupyti pinigų savarankiškam gyvenimui studijų metu, taip pat tęsiu savo kelią jaunimo politikoje.
Išnaudosiu šį laiką tam, kam mokyklos metais laiko atrasti buvo sunkiau – savo pomėgiams ir savišvietai, laikui su artimaisiais, kelionėms, poilsiui. Tikiu, kad mano metai bus labai produktyvūs, juos priimu kaip didelę galimybę sau“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Šeštokaitė.
Po laisvų metų mergina tikino jau tikrai norėsianti studijuoti. Kol kas abiturientė planuoja stoti į teisės studijas Vilniaus universitete. Jos teigimu, nors dabar tuo yra labai „užsidegusi“, metų pertrauka padės priimti ne skubotą, o nuoširdų, tvirtą sprendimą.
„Didžioji dalis mano draugų ir šeimos narių sveikina tokį sprendimą, o tie, kurie iš pradžių vertina skeptiškai, man pasidalinus to priežastimis ir planais, supranta mano logiką. Sunkiau tai priimti tik vyresniems giminaičiams, nes jiems tai neįprasta ir atrodo kaip didelė grėsmė.
Svarbiausia turėti drąsos laikyti gyvenimą savo rankose, nes tik patys geriausiai žinome visas vidines svajones“, – įsitikinusi G.Šeštokaitė.
Pertrauką nuo mokslų taip pat ketinanti imti Birštono gimnazijos abiturientė Ineta užtikrintų planų neturi, tačiau nori dirbti, pasinaudoti „Erasmus“ teikiamomis galimybėmis ir laiko skirti kelionėms, taip pat dalyvauti projektuose, susijusiuose su svajonių profesija – kino režisūra.
„Buvau užsiregistravusi į karjeros konsultaciją. Praėjus kiek laiko, kai turėjau susitvarkyti dokumentus studijuoti užsienyje ir išsirinkti universitetą, nusprendžiau pasiimti laisvus metus. Tada nepavyko parašyti net motyvacinio laiško, neturėjau laiko ir noro, reikėjo ruoštis egzaminams. Taip pat stojant yra labai svarbus portfolio, o jo neturėjau.
Per laisvus metus planuoju pildyti portfolio, kurį vėliau siųsiu į universitetą – kursiu trumpametražius filmukus, mokysiuosi savarankiškai dirbti su montavimo, redagavimo programomis. Per mokslo metus neturėjau laiko, motyvacijos ir energijos daryti tai, kas man patinka, todėl šiuos laisvus metus naudosiu būtent tam“, – pasakojo Ineta.
Birštono gimnazijos abiturientė pripažįsta jaučianti spaudimą, kad kažkur turėtų stoti jau dabar.
„Yra sakoma, kad, vos pradėsi dirbti, užsidirbsi kažkiek pinigų, tau to užteks maistui, gyvenamajai vietai, drabužiams, nebeturėsi noro studijuoti ir taip be išsilavinimo gyvensi visą gyvenimą. Kad ir koks spaudimas yra, vis tiek klausau savęs. Žinau, kad man reikia laisvų metų, kad esu pasiruošus juos išnaudoti produktyviai ir tikrai nenoriu atsisakyti savo svajonės.
Tėvai yra tėvai. Jie nori visa ko geriausio savo vaikams, tačiau mano situacijoje dar prisideda nesutarimas dėl studijų užsienyje, esu užsispyrusi ir noriu bandyti. Matau, kad tėvai dėl manęs jaudinasi, tačiau bandau jiems paaiškinti, kad nieko blogo nenutiks“, – akcentavo Ineta.
Prienų „Žiburio“ gimnazijos abiturientė Guoda Stankevičiūtė laisvus metus apsisprendė išnaudoti paskutinio skambučio metu.
„Tą dieną pajutau, kaip laikas mokykloje tiesiog „ištirpo“. Vis dar negalėjau suvokti, kad jau nebežengsiu pro mokyklos duris, nebebus pamokų, kad prasideda naujas gyvenimo etapas. Tą naują gyvenimo etapą norėjau pradėti nuo savęs, skirti laiko sau.
Laisvus metus pasiėmiau, kad galėčiau šiek tiek pailsėti, padirbti, pakeliauti, taip pat noriu pasiruošti stojamiesiems egzaminams ir šiuos metus skirti savo hobiui – piešimui“, – dalijosi G.Stankevičiūtė.
Portalui lrytas.lt abiturientė komentavo, kad sprendimas turėti laisvus metus kitiems neatrodo kaip tinkamas, ir jie mano, kad po tų metų nebus noro niekur studijuoti.
„Imti laisvus metus nusprendžiau ne dėl kitų nuomonės, o dėl savęs, todėl tai manęs nepaveikia. Su šeima labai dažnai kalbėdavome apie studijas. Jau nuo penktos klasės žinojau, kad noriu studijuoti menus, žinojau, kur norėsiu stoti, tad tėvai šiek tiek nustebo, kad iškart nestoju ten, kur visą laiką norėjau.
Paaiškinus situaciją, kad stosiu po metų, kad noriu turėti laiko sau, laiko pagyventi, pasiruošti, dirbti, jie šiek tiek nurimo. Norintiems imti laivus metus ir bijantiems tėvų ar artimųjų nuomonės, norėčiau pasakyti, kad tai yra jūsų gyvenimas, jį kuriatės ne dėl kitų nuomonės, ne tėvams, o sau, todėl patarčiau laikytis savo nuomonės ir nebijoti jos išsakyti“, – sakė ji.
Karjeros specialistai: laikas suprasti, kad gyvename kitokiame pasaulyje
Karjeros konsultantė, lektorė Daiva Šilienė aiškino, kad laisvi metai po mokyklos yra vienas iš patrauklių ir gerųjų būdų suprasti, ko žmogus nori, ir džiaugiasi, kad mokiniai atranda ir „jaukinasi“ šį kitose šalyse populiarų savęs atradimo būdą.
„Ypač džiaugiuosi dėl tų jaunuolių, kurie sako, kad metus palauksiu, savanoriausiu, užsidirbsiu, pasiruošiu ir perlaikysiu kitais metais egzaminus, ir pan. Šie jauni žmonės turi aiškų ir konkretų tikslą, o ne pasiduoda „plaukimui pasroviui“, ir atlaiko nuomonę, kad laisvi metai yra žalingi. Tik įdomu, kuo jie žalingi? Rimtų argumentų negirdžiu.
Man atrodo, kad daug blogiau, jeigu jaunuolis renkasi studijas, kurios vadinasi „bet kur“. Naudos nematau jokios, tik vieną vargą, ir neaišku, dėl ko. Laikas suprasti, kad gyvename visai kitokiame pasaulyje nei gyveno mūsų tėvai ar seneliai. Tada buvo viskas taip: baigei mokyklą, įstojai, gavai paskyrimą arba pats susiradai darbą ir dirbi iki pensijos.
Šiandien pasaulis gyvena beprotišku greičiu, atsiranda naujų profesijų, tad svarbu gebėti prisitaikyti besikeičiančioje aplinkoje“, – portalui lrytas.lt komentavo D.Šilienė.
Karjeros konsultantė tikra, kad stoti bet kur yra daug blogiau, nei metus nestudijuoti niekur.
„Mano ir kolegų praktika rodo, kad tas stojimas „bet kur“ baigiasi po 2–3 mėnesių nuo studijų pradžios. Kai paklausi, kokios priežastys, atsakymas būna toks: ne man, nedomina, nesuprantu, neįvertinau. Kuo toliau, tuo daugiau girdžiu iš jaunuolių, kad nepulsiu stačia galva, ypač, kai tėveliai palaiko savo atžalas dėl tokio pasirinkimo“, – teigė D.Šilienė.
Iš tėvų ar artimųjų jaučiamą spaudimą studijuoti karjeros konsultantė vertina neigiamai, tačiau tai supranta.
„Bijome aplinkinių, giminaičių nuomonės. Juk tėveliai nori geriausio ir kartais pamiršta, kad niekas geriau nei jų pačių vaikas nepasakys, ko ir kaip šiame gyvenime nori. Akcentuoju ir prašau – leiskite savo vaikams pasirinkti patiems: ar tai bus studijos, ar laisvi metai, ar darbas su tikslu užsidirti. Neprojektuokime už vaikus jų ateities, nes mūsų vaikai yra asmenybės.
Spaudimai niekur nenuveda, po to patys tėvai kreipiasi pagalbos: padėkite, darykite, ką tik galite, kad mano vaikas būtų laimingas ir pasirinktų, ką pats nori“, – pasakojo D.Šilienė.
Psichologai: tėvai neturėtų bandyti įgyvendinti svajonių per vaikus
Psichologė–psichoterapeutė Elžbieta Malūnavičienė pabrėžė, kad labiausiai užtikintai dėl savo sprendimo jaučiasi jaunuoliai, kurių tėvai juos palaiko, padeda išsikelti tikslus ir jų siekti.
„Žala atsiranda, kai tėvai nori priimti sprendimus už jaunus žmones – tai gali būti jauno žmogaus nugalinimas. Tada jam formuojasi suvokimas, kad jis pats negali priimti sprendimų, o tai veda prie pasitikėjimo savimi silpninimo.
Informacijos yra labai daug, ir kartais jaunas žmogus pasimeta tarp jos gausos, tačiau laisvi metai gali būti galimybė geriau pažinti save“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Malūnavičienė.
Psichologė–psichoterapeutė sakė, kad itin svarbus yra kalbėjimasis, kai siekiama išgirsti. Pasak jos, svarbu pabandyti įsiklausyti, nes neretai tėvai iš tiesų nežino, ko nori jų vaikai, nemoka klausytis, yra nutrūkęs giluminis ryšys.
„Svarbu išgirsti, kokie poreikiai slypi po pasirinkimais. Galbūt poreikiai pasirodys ne tokie prieštaringi ir nepriimtini tėvams, negu pats sprendimas.
Taip pat, svarbu nebandyti realizuoti savo svajonių, perkeliant jas savo vaikams. Net jei vaiko sprendimai neatrodo patys geriausi, tai yra vienintelė galimybė jam eiti per gyvenimą, mokytis iš patirties, priimant atsakomybę, už savo veiksmus“, – įsitikinusi E.Malūnavičienė.
Psichologė–psichoterapeutė teigė, kad svarbus abipusis išklausymas ir prieš tėvus nereikėtų pasistatyti „aš žinau“ sienos.
„Jei kalbėjimosi ir išklausymo žingsniai yra neveiksmingi, galima pagalvoti ir apie pasirinkimus, kurie turi savo kainą. Jei jauno žmogaus pasirinkimai netenkina tėvų, galbūt jis netenka finansinio aprūpinimo ar kitų privilegijų, bet priima tą kainą už savo pasirinkimą“, – pastebėjo E.Malūnavičienė.
