Šios įstatymo pataisos priėmimui keliaus į Seimo plenarinę salę, dėl jų bus sprendžiama skubos tvarka.
Parlamentui pritarus siūlomoms įstatymo pataisoms, galimybėmis mokytis lietuvių kalbos galėtų pasinaudoti ir vėliau kaip š. m. kovą nuo karo į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio, šiuo metu galimybę mokytis lietuvių kalbos turi tik tie užsieniečiai, kurių leidimas gyventi Lietuvoje galioja ne trumpiau kaip vienerius metus. O nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams leidimai galioja iki kitų metų kovo 4 d.
„Šiuo metu tų ukrainiečių, kurie atvyko į Lietuvą po 2023 m. kovo 4 d. ir kurių leidimas galios trumpiau nei vienerius metus, galimybės mokytis lietuvių kalbos yra apribotos. Siūlau atsisakyti šių nuostatų ir sudaryti galimybę užsieniečiams mokytis mūsų valstybinės kalbos, neatsižvelgiant į leidimo gyventi Lietuvoje terminą“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis.
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas komiteto posėdyje teiravosi, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra numačiusi tam lėšų.
Užimtumo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Inga Balnanosienė užtikrino, kad finansavimas yra numatytas ir tam bus skirtos europinės ir valstybės biudžeto lėšos.
A.Sysas taip pat stebėjosi, kodėl kalbama tik apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius, nors čia atvyksta ir kitų užsieniečių.
„Įstatymas bus taikomas visiems, tačiau akcentas yra į ukrainiečius, kadangi šiuo metu jų yra daug atvykusių“,– paaiškino J. Džiugelis.
Užimtumo tarnybos siuntimu 2022 metais lietuvių kalbos mokėsi 93 ukrainiečiai, 2023 m. nuo sausio 1 iki gegužės 31 d. – 299 ukrainiečiai. Iš viso Lietuvoje yra apie 40 tūkst. atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių.
