Likus kiek daugiau nei savaitei iki naujų mokslo metų aukštosios mokyklos jau turi būsimųjų studentų sąrašus.
Pirmakursių šiemet bus daugiau nei pernai, tačiau sumažėjo nemokamai studijuosiančių jaunuolių.
Švietimo specialistams labiausiai nerimą kelia ne tai, kad dėl prastai išlaikyto matematikos egzamino nemažai studentų turės mokėti už mokslą.
Taip pat neramu dėl kasmet vis didėjančio būrio tų, kurie aukštojo mokslo sieks neišlaikę nė vieno egzamino. Tokius jaunuolius už pinigus priima kolegijos.
– Netrukus studijas pradės 19 162 pirmakursiai. Kuo šių metų studentai skiriasi nuo ankstesnių? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento profesoriaus Prano Žiliuko.
– Vieni metai – kuklus laiko tarpas. Didesni skirtumai matyti, kai darome penkerių ar dešimties metų analizę.
Šiemet džiugino bent tai, kad nesumažėjo abiturientų, – brandos atestatų išrašyta daugiau nei ankstesniais metais.
Atrodo, kad universitetams yra daugiau iš ko rinktis, tačiau šiemet abiturientai nenudžiugino.
Šiųmečių abiturientų, kurie tenkina valstybės finansuojamų vietų reikalavimus, sumažėjo pusantro tūkstančio ir tai – ne tik prastai išlaikyto matematikos egzamino pasekmė.
Tačiau universitetai savo kontingentą išlaikė – sumažėjo įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas, bet padaugėjo norinčių studijuoti už pinigus.
Universitetuose konkursai net į populiariausias specialybes – mediciną ir odontologiją – sumažėjo.
Žemiausias balas, kurio užtenka norint patekti į valstybės finansuojamas šių specialybių vietas, tapo žemesnis maždaug 0,7 procento.
Studijuoti aukštosiose mokyklose pasirinko apie du trečdalius šių metų abiturientų, panašus skaičius būna kasmet. Dalis jaunuolių išvyko studijuoti į užsienį, kiti, baigę mokyklą, galbūt daro pertrauką.
– Ar pasikeitė populiariausios specialybės?
– Šiemet padaugėjo pasirinkusiųjų informacines technologijas, daugiau jau ir priimta.
Universitetuose informatiką studijuosiančių jaunuolių padaugėjo daugiau nei šimtu. Beje, į visus tiksliuosius mokslus – informatiką, gyvybės mokslus, inžineriją, technologijas – priimta daugiau studentų nei praėjusiais metais.
Atrodo, kad jaunuoliai, kurie galvojo apie tokias studijas, rinkosi laikyti matematikos ir kitus egzaminus ir juos išlaikė. Jiems tai nesutrukdė.
Kolegijose taip pat padaugėjo norinčiųjų mokytis informatikos ir inžinerijos.
Trauka studijuoti sveikatos mokslus nesikeičia, šiek tiek padaugėjo juos norinčių studijuoti kolegijose.
Bet nuo praėjusių metų ryškiai sumažėjo susidomėjusiųjų žemės ūkio mokslais.
Gaila, bet pritraukti jaunuolių į šias specialybes nebepadeda net stipendijos, galbūt reikia kokių nors rinkodaros priemonių.
– Dabar bene daugiausia diskutuojama apie ugdymo mokslų studijas. Kas pasikeitė šioje srityje?
– Šiemet buvo nemažai ir norinčiųjų juos studijuoti, ir pakviestųjų.
Palyginus šių metų statistiką su 2018–2019 metais, kai pedagogikos srityje buvo visiška duobė, bendras priimtųjų skaičius išaugo 2,5 karto, o prioritetinėse specializacijose (pradinis ugdymas, specialioji pedagogika) – net tris kartus.
Liko dar viena bėda – gamtos ir matematikos mokslai.
Norinčiųjų mokyti matematikos, fizikos ir chemijos – tik vienetai, o būsimųjų informacinių technologijų pedagogų jau ne pirmus metus nėra nė vieno.
Reikia tikėtis, kad šiuos mokykloms reikalingus specialistus užaugins gretutinės studijos, tai yra vienų metų profesinės studijos matematikos, fizikos ir chemijos bakalaurams.
Vyriausybė praėjusią savaitę gerokai padidino šių studijų vietų skaičių.
Mokytojų rengimas šiuo metu vyksta trimis frontais, todėl turėtų atsirasti pusiausvyra.
– Susidaro lyg užburtas ratas – matematikos egzaminų rezultatai prastėja, nes trūksta mokytojų, o blogai juos išlaikę abiturientai negali rinktis matematikos studijų.
– Visiškai teisingai – rezultatai prastėja, tačiau tai turbūt yra ir mokytojų rengimo modelio klausimas.
Manau, artimiausiu metu tai keisis – matematikos ir gamtos mokslų bakalaurai ar net magistrai, pajutę, kad nori ir gali dirbti mokytojais, eis į vienų metų profesines studijas.
Šių specialistų labiausiai reikia gimnazijoms ir baigiamosios klasėms.
Patys jaunuoliai taip pat bus labiau garantuoti dėl savo ateities – jie bet kada galės grįžti į matematiko ar chemiko poziciją.
Tokia pati tvarka yra ir Vakaruose, todėl gali būti, kad situacija nėra tokia beviltiška, kaip kalbama.
– Vadinasi, mokytojų nepritrūks?
– Neturėtų taip būti, bet 2018–2019 metų duobė atsiliepia.
Dabar studijas baigiančios tų metų laidos tokios kuklios, kad surasti jaunų žmonių nelengva net didžiuosiuose miestuose. O dirbantys mokytojai vis tiek sensta ir pamainos reikia, todėl laikotarpis tikrai sudėtingas.
Todėl manau, kad ir valstybė, ir kiekviena savivaldybė turėtų galvoti apie įvairias paskatas ir pagalbą mokytojams – kelti atlyginimus, gerinti jų buitį.
Ekonomika keičiasi, pasaulis juda greitai, todėl tik geras išsilavinimas gali padėti orientuotis situacijoje. Dabar reikia ne šiaip specialistų, o tikrai gerų specialistų.
– Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad vidutinis į aukštąsias mokyklas stojančių jaunuolių balas šiek tiek aukštesnis nei 7. Ar, jūsų nuomone, kartelė nėra nuleista per žemai?
– Šis balas nėra toks žemas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Stojamojo egzamino prasme 7 balai reiškia, kad keturių valstybinių brandos egzaminų vidurkis – didesnis nei 60 balų.
Tai nėra taip mažai, nes minimalus keturių valstybinių egzaminų vidurkis stojant į valstybės finansuojamą vietą universitete – 36 balai. Skaičiuojant pagal stojimo sistemą, tai būtų 5,6 balo.
Pavyzdžiui, šiais metais į aukštąsias mokyklas bandžiusių stoti Kauno abiturientų vidurkis yra 7,2, Vilniaus – 6,94, Klaipėdos – 6,69 balo.
Pagal atitikimą valstybės finansuojamoms vietoms, geriausi abiturientų rezultatai yra Klaipėdoje, antrąją vietą užima Vilnius, trečiąją – Kaunas.
Šie skaičiai kiek prastesni nei pernykščiai, tačiau vidurkis suprastėjo net tik dėl matematikos egzamino, šiemet abiturientai sunkiau laikė ir biologijos egzaminą. Tam įtakos galėjo turėti ir kontaktinio darbo sumažėjimas per pandemiją.
Statistiką keičia ir tarptautinė padėtis – nemažai geriau egzaminus išlaikiusių abiturientų išvyksta į užsienį.
Tai jau buvo aišku, kai Vyriausybėje buvo sveikinami šimtukininkai, – daug jų sakė pasirinkę studijas Vakaruose.
Todėl vertinant bendrus rezultatus reikia matyti daug įvairių veiksnių, kurie priklauso ne tik nuo Lietuvos. Šiandien gyvename tokioje globalioje aplinkoje, kad įtakos turi bet kur vykstantys pokyčiai.
– Jei į universitetus stoja neblogai egzaminus išlaikę abiturientai, kolegijose gali studijuoti net tie, kurie vos išlaikė brandos egzaminus. Kodėl taip yra?
– Valstybės finansuojamos vietos kolegijose tikrai griežtai prižiūrimos, minimalus konkursinis balas – 4,3.
Tai labai nedaug – toks skaičius gaunamas, kai keturių valstybinių egzaminų vidurkis – 20 balų, o tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, reikia surinkti 16 balų. Vadinasi, tai tik truputį aukščiau apačios.
Tačiau į kolegijas stoja ir gavusieji 1 ar 2 konkursinius balus. Tai tikrai yra problema.
Šiemet į mokamas vietas kolegijose įstojo 2800 abiturientų, kurių balai labai žemi.
Valstybinės kolegijos tokius jaunuolius priima bandydamos išgyventi, o privačios naudojasi galimybe uždirbti nemažai pinigų. Apie tokio mokslo kokybę aš bijau net ką nors pasakyti.
Jei mokytis įstoja jaunuoliai, nelaikę egzaminų ar išlaikę kokį vieną ir mokęsi B lygiu, sunkiai įsivaizduoju, ar galima kompensuoti tas žinias ir pasiekti aukštų rezultatų.
Toks liūdnas vaizdas susidarė per pastaruosius 3–4 metus, ir šis procesas gana grėsmingai auga.
Manau, reikia sukrusti. Jau pakeistas Mokslo ir studijų įstatymas, pagal kurį suvienodinti reikalavimai tiek stojant į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas.
Gali būti, kad tai bus paskata bendrojo ugdymo mokykloms, mokiniams ir jų šeimoms, kad ne viską galima padaryti už pinigus – reikia mokytis.
– Kaip rašyti vos mokančių ir už pinigus norinčių studijuoti jaunuolių išvengia universitetai?
– Universitetai jau keletą metų gana vieningai laikosi reikalavimų, neišdykauja su mokamomis vietomis ir neina pasipinigavimo keliu.
Valstybės finansuojamų vietų pokytis – dviem šimtais daugiau ar mažiau – didelės reikšmės neturi, jį kompensuoja mokantieji.
Tačiau yra didelė tikimybė, kad ir tie, kurie įstojo į mokamas vietas, perlaikys egzaminą, o antrame kurse jau pereis į valstybės finansuojamas vietas, nes mokėti visą studijų kainą – ne juokas.
Universitetų studentai padirbės ir viskas bus puiku, o kolegijos turi rimtą galvosūkį – pinigai ar kokybė?
– Kodėl silpnesni mokiniai vis dėlto siekia aukštojo mokslo, užuot pasirinkę profesines studijas?
– Tikėjomės, kad šiais metais daugiau jaunuolių patrauks į profesinį mokymą, tačiau jau dabar matome, jog ryškesnio šuolio nebus.
Jei į kolegijas mokiniai nebūtų priimami su itin žemais balais, profesinio mokymo sektorius būtų labiau pasipildęs.
Apskritai skaičiai nebus labai prasti – rudenį dar bus papildomas priėmimas, tad mokyklos užsipildys.
Be to, kasmet į profesinio mokymo įstaigas ateina daugiau nei po tris tūkstančius jaunuolių, jau turinčių aukštojo mokslo diplomus.
Gal būtų geriau, jeigu jie blaiviau vertintų savo galimybes ir taip pasielgtų iš karto – juk kokią nors realią specialybę įgyti reikia.
Šiais metais atsirado ir naujiena – trumposios pakopos studijos.
Kol kas dar tik eksperimentas, todėl priėmėme vos 11 žmonių.
Tai jau aukštųjų mokyklų sektoriaus studijos, kai įgyjama ir specialybė, ir pasirengiama bakalauro studijoms.
Žmonės, baigę profesinę mokyklą, galės baigti tokias studijas, o vėliau turės galimybę įgyti aukštąjį mokslą.
Šiemet jaunuoliai priimami tik į informatikos studijas, bet vėliau jų bus daugiau.
– Minėjote didžiųjų miestų abiturientų rezultatus. Ar labai jie skiriasi mažesniųjų miestų ir miestelių mokyklose?
– Atmetus dešimt didžiausių miestų vidurkis siekia apie 6,33, o dešimtuko vidurkis – apie 6,8 balo.
Bendras pažymių vidurkis, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo apie 0,7 proc., o kontrastai tarp didžiųjų ir mažesniųjų miestų šiek tiek paaugo.
Girdėjome, kad ir matematikos egzaminas kai kuriose savivaldybėse buvo išlaikytas itin prastai.
Labai netolygus ir stojimo į aukštąsias mokyklas procentas.
Antai Zarasų rajone tik 37,3 proc. abiturientų bandė stoti į aukštąsias mokyklas, visada mažai jų būdavo Akmenės rajone, šiemet – 40,5 proc.
Nedaug siekiančiųjų aukštojo mokslo Alytaus, Kupiškio, Švenčionių rajonuose.
Visai kitoks vaizdas didžiuosiuose miestuose.
Pavyzdžiui, Kaune aukštojo mokslo siekia daugiau nei pusė abiturientų, Vilniuje – 67 proc., Klaipėdoje – per 72 procentus. Studentais panoro tapti daugiau kaip 71 proc. abiturientų iš Kauno rajono, net 75 proc. – iš Palangos.
