Mokymosi platforma mokosi.lt, kartu su portalu lrytas.lt pristato naują laidą „Lik po pamokų“ – sužinok daugiau jau pasibaigus pamokoms. Laidose kalbinami įvairių sričių specialistai, pateikiamos ekspertų įžvalgos, mokomoji medžiaga, kuri padės praplėsti tiek pedagogų, tiek mokinių, tiek ir jų tėvų žinias. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.
Įvardijo, kaip pagerinti mokymosi procesą
Mokytojas pristatė būdus, kurie padėtų keisti ir pagerinti mokymosi patirtį, ir kuriuos mokytojas pats gali panaudoti savo pamokose.
„Manau, pats svarbiausias klausimas yra, kaip mokyti biologijos ir kokios kyla mokymo ir mokymosi problemos mokiniams. Turbūt biologijos mokytojui šiandien yra svarbiausia sugebėti identifikuoti tas problemas ir nuo to pradėti kuriant mokymo turinį, planuojant pamokas. Mes turime identifikuoti, kokios temos yra sudėtingos ir atsakyti į klausimą, kodėl jose kyla problemų“, – svarstė P.Sungaila.
Pasak jo, pastarųjų metų moksliniai tyrimai rodo, kad tas temas galima labai patogiai sugrupuoti pagal klases, jų sudėtingumą, pasižiūrėti, kokios temos yra sunkiausios dešimtokams, vienuoliktokams ar dvyliktokams. Pavyzdžiui, mokytojo teigimu, moksleiviams sunkiausios temos yra bakterijos, virusai, hormonai, genetika, medžiagų ciklai.
P.Sungaila aiškino, jog efektyviausias būdas atsakyti į kylančius klausimus yra paklausti pačių mokinių.
„Mokslininkai išsiaiškino, jog mokiniai kritikuoja tai, kad mokytojai dažniausiai moko tokia sistema, kad ji yra pagrįsta įsiminimu, mokoma ne suprasti, o atkartoti temas tam tikrais žodžiais. Naudojama per daug terminų, neatskleidžiamos kompleksinės temos, nepateikiamos sąsajos su realiu gyvenimu“, – vardijo mokytojas.
„Iš principo, jei viską apibendrintumėme, mes matytumėme, kad visgi dažniau Lietuvoje vyrauja praktika temas perteikti teoriniu lygmeniu, remtis vadovėliu ir prisirišti prie tradicinių mokymo metodų. Ir visgi sakom, kad šiandien rečiau, deja, taikome inovatyvų mokymą, tarpdisciplinišką ugdymą, trūksta eksperimentinės veiklos, akademinės atmosferos ir daugiau sąsajų tarp temų“, – pridūrė jis.
Anot pedagogo, kartais didžiąją dalį problemų švietime išsprendžia gerai suplanuotas temų eiliškumas.
„Planuodami temas reikėtų labai gerai apgalvoti, kokią temą po kurios reikia mokytis. Kaip rodo patirtis, konceptas kažkokios sudėtingos temos ir tampa neaiškus tada, kai tu jame neįžvelgi buvusių temų žinių. Kartais genetikos turėtumėme mokyti tik perėję ląstelių sandarą, cheminius junginius, baltymų sintezės temas.
Evoliucija turėtų būti mokoma kaip viena paskutiniųjų, nes ją suprasti galima tik perėjus kitas temas. Jei mokiniai sako, kad hormonų veikimas jiems yra sudėtingas, reikėtų grįžti prie membranų, signalo perdavimo temos. Kartais ne toje temoje yra problemos, o kitose temose, nes nepavyksta susieti ankstesnių žinių su dabartine tema“, – aiškino P.Sungaila.
Jo teigimu, mokytojui reikėtų stengtis kiekvieną procesą paversti tokiu, kurį būtų galima stebėti ir atkurti, o šiandien grafikos dizainerių ir informatikos galimybės leidžia tą padaryti.
„Reikėtų stengtis naudoti kuo daugiau paveikslų, 3D modelių ar animacijų. Tai iš karto padaro pamoką įdomesnę, nes mokiniai dažnai sako, kad jie negali įsivaizduoti tam tikro proceso“, – paaiškino mokytojas, pridurdamas, kad visos reikalingos priemonės jau yra paruoštos, tereikia jomis pasinaudoti.
Svarbu paaiškinti, kaip žinias panaudosi gyvenime
Dar vienas būdas, kaip supaprastinti biologijos mokymąsi – kurti įsimintinas asociacijas.
„Mes daug metų mokome tų pačių temų su tais pačiais apibrėžimais, bet reikėtų pritaikyti, kaip aš vadinu, redukcinį mechanizmą. Redukcinis mechanizmas yra mano paties sugalvotas – tai yra sudėtingos temos pateikimas kuo įmanoma paprasčiau. Pavyzdžiui, baltymų sintezė, objektyviai vertinant, yra tikrai sudėtinga tema. Kodėl jos nepristačius palyginant su močiutės receptais ir sausainių ar pyrago kepimu?
Pastebėjau, kad tos temos tampa suprantamesnės. Toks modelis tikrai sukuria įsimintiną asociaciją ir leidžia pamatines žinias susidėlioti nuo paprastų palyginimų, ir siūlau tą daryti kiekvienoje temoje“, – sakė P.Sungaila.
Pasak mokytojo, labai svarbu ieškoti temos sąsajų su realiu gyvenimu, ugdant koncepciją, kad kiekviena tema turi praktinę vertę.
„Labai dažnai iš mokinių išgirsi kritiką, kodėl vieną ar kitą temą reikia mokytis. <...> Tokie klausimai parodo, kad mokinys gali būti nemotyvuotas mokytis, kol jis nemato tame prasmės. Mūsų uždavinys turėtų būti ne tik sausas teorijos išdėstymas, bet mokymas, kuris parodo, kad kiekviena tema yra labai svarbi, ir moksline, ir praktine prasme“, – kalbėjo P.Sungaila.
„Kai pasakai mokiniui, kad mejozės procesų mechanizmų supratimas leistų spręsti nevaisingumo problemas ar kurti kokias nors veisles, staiga pasidaro įdomu. Kartais tas įdomumas slepiasi už dviejų ar trijų gyvenimiškų pavyzdžių“, – pridūrė jis.
Pasak mokytojo, taip pat puikus sprendimas yra pamokose pristatyti mokslines naujienas, susijusias su dėstoma biologijos tema.
„Dažnai pastebiu, kad yra temų, kur, atrodo, niekaip neįtikinsi mokinio, kad ji yra svarbi. Čia galima pasitelkti mokslą, ir pastebėjau, kad dalijimasis mokslinėmis naujienomis yra viena efektyviausių priemonių, sudominant šiuolaikinį mokinį. Ugdymo papildymas viena ar kita moksline naujiena padeda motyvuoti mokinius ir atrasti tą prasmę“, – pažymėjo jis.
Mokytojas taip pat svarstė, kad mokinius reikia „testuoti“ teisingai.
„Turėtumėme vengti duoti tas užduotis, kurios skatina atkartojimą, o skatinti kurti atsakymus, mąstyti, kad galėtumėme išlaisvinti mokinių kūrybiškumą. Gali duoti kontrolinį ir paklausti, iš ko sudaryta DNR, bet galime paklausti, kodėl celiuliozė yra augalų sienelėje, o ne krakmolas?“, – pavyzdį pateikė P.Sungaila.
Biologijos mokytojas taip pat ragino suvokti, kad mokymasis yra daugiapusis procesas, tad susikoncentruoti reikėtų ne tik į mokytoją. Jis patarė pedagogams nepamiršti ir savo emocinės sveikatos.
„Šiuolaikiška, įdomi ir naudinga pamoka taps tada, kai mokytojas nebus pervargęs, perdegęs, rūpinsis savo psichine sveikata. Norėčiau, kad suprastumėme, kad ši profesija neturi tapti vienintele gyvenimo veikla, tad mes, kaip mokytojai, turime būti įvairiapusiški.
Šiandien mūsų, kaip mokytojų, vaidmuo šiek tiek keičiasi – šiandien dažniau esame konsultantai, žinių palengvintojai ir mentoriai. Suvokdami, kad mokymasis yra daugiapusis procesas, mes galbūt pradėsime mažiau save kaltinti, daugiau apie save pagalvoti, ir tas įvairiapusiškai pailsėjęs mokytojas kartais yra viskas, ko reikia mokiniui“, – teigė P.Sungaila.
