Svajonės pildosi
„Visada žinojau, kad būsiu mokytoja“, – pokalbį pradėjo pašnekovė. Ligita prisiminė, kad dar darželyje su vaikais žaisdavo „Mokyklas“, o ji įprastai prisiimdavo mokytojos vaidmenį. Taip, nuo pat mažų dienų, mergina jau žinojo, kad ateityje taps mokytoja. Tačiau didžiausia dilema – kokio dalyko pedagoge tapti?
„Studijavau Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete, geografijos pedagogiką. Kad būsiu mokytoja – žinojau, bet dvejojau, kurios srities mokytoja būti. Tad geografiją išsirinkau paskutinę akimirką, prieš stojant. Tai labai platus dalykas apie viską: nuo žemės gelmių iki ekonomikos“, – atviravo iš Daukniūnų kaimo kilusi Ligita.
Rasti darbą nebuvo lengva
Tiesa, ji pripažino, kad grįžus į Panevėžį, po mokslų, tikėjosi lengviau surasti darbo vietą.
„Nebuvo taip lengva kaip aš maniau. Stodama galvojau, kad kol aš pabaigsiu mokslus, dalis mokytojų bus išėję į pensiją, bet taip nenutiko. Taigi, baigusi mokslus, metams įsidarbinau į „Garsą“, kur buvau edukacinių programų koordinatorė. Tad, galima sakyti, jog ir čia toli nuo mokytojavimo neatitrūkau, nes darbe kviesdavau mokytojus su mokiniais ateiti pasižiūrėti filmų, vesdavau diskusijas“, – sakė mokytoja.
Mergina jaučiasi dėkinga „Šaltinio“ progimnazijos direktorei už suteiktą galimybę dirbti be patirties. „Kaip ir visuose darbuose, mokytojų taip pat prašoma turėti bent šiokios tokios darbo patirties. Aš tokios neturėjau, bet esu labai dėkinga direktorei, kuri manimi pasitikėjo ir suteikė man galimybę išbandyti mokytojo darbą“, – dėkojo Ligita.
Nemenkas iššūkis
Kaip minėta, nuo šių mokslo metų pradžios, Ligita tapo ir penktokų klasės auklėtoja. Pasak jos, tai – nemenkas iššūkis.
„Dabar pirmi metai kai esu auklėtoja. Išties sunku kai viskas vyksta nuotoliniu būdu. Galvojau, kad reikės padėti jiems, pagloboti kaip savo vaikučius, bet yra ir priešinga pusė, kai mokytojai skundžiasi dėl jų elgesio ir t. t. Aš dabar jų nematau, todėl negaliu pasisodinti po pamokos ir pakalbėti. Vis dėlto, klasės pamokėlės vyksta, tačiau jos labiau bendros apie įvairias prevencijas, lytiškumą ir pan.“, – atviravo pedagogė.
Degtukai
Paklausta, kokie yra šiuolaikiniai vaikai, ji apibūdino juos kaip… degtukus. „Jie greit kažko užsinori, bet greit ir nusibosta. Didelę įtaką daro technologijos, pavyzdžiui, užsinori žaidimo – persisiunčia, nusibosta – ištrina. Toks jų gyvenimas – viskas greitai. Jie nori visko čia ir dabar“, – pabrėžė Ligita.
„Aš jauna. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad turėčiau greitai rasti bendrą kalbą su jais. Tačiau ir man tenka pasukti galvą kaip su jais susitarti, ką įdomaus sugalvoti“, – juokėsi ji.
Nuotoliniam mokymuisi – išradingos užduotys
Nors Ligita mokytoja dirba dar tik dvejus metus, tie metai buvo visiškai skirtingi. „Pirmieji metai buvo kupini gyvo kontakto, antrieji – nuotolinio bendravimo. Džiaugiuosi, kad bent pirmuosius metus teko pažinti mokinius iš arti“, – tikino ji.
Vis dėlto, pedagogė pripažino, kad mokyti geografijos dalykų nuotoliniu būdu, nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti. „Geografiją, nuotoliniu būdu, nėra taip sunku mokyti. Nors be abejo iššūkių yra. Įprastai per geografijos pamoką, prieš akis mokiniams kabo didelis žemėlapis. Na, o namuose jie gali naudotis viskuo, kas yra internete, net ir „Google Maps“.
Viskas labai modernėja! Gaila tik, kad nuotoliniu būdu mokinių motyvacija mokytis – labai nukrito. Jie tikrai pavargo nuo nuotolinio mokymosi. Na, bet viskas įmanoma. Ypač kai temos dėkingos. Štai, ką tik mokėmės apie orus, klimatą, debesų rūšis, o, kai orai sušilo, vaikai galėjo vykdyti projektus lauke, fotografuoti debesis, gamtą, rengė orų prognozes. Manau, galima rasti įdomių alternatyvų mokymuisi“, – atskleidė Ligita.
Mokytojų streikas
Dar visai neseniai, Lietuvoje streiką organizavo pedagogai, kurie siekė, kad būtų gerinamos darbo sąlygos, atlyginimai. Paklausta, kokia jos nuomonė apie šią profesiją, ji aiškino, kad darbas tikrai geras, ypač kai apie tai buvo svajota visą gyvenimą, bet atlyginimai, tikrai galėtų būti didesni.
„Manau, būtent dėl atlyginimų ir nukentėjo mokytojų autoritetas. Mano nuomone, geriau jau keltų mokytojų atlyginimus, o ne studentų stipendijas. Mano grupiokų daug baigė šią specialybę, bet tik vienetai dirba mokytojais, nes darbas nelengvas, o alga – maža“, – atviravo mokytoja.
Viskam yra ribos
Pabaigai, paklausta ar save laikytų geraširde, ar labiau griežta mokytoja, Ligita atsakė, kad viskam yra ribos.
„Su manimi galima susitarti, bet aš turiu ribas. Ypač aš gerbiu atsakomybę ir pažadus. Jei žmogus pasižada – reikia padaryti. Jei ne, vieną kartą atleisiu, bet antrą jau nebe. Mokiniai turi išlaikyti mano pasitikėjimą, nes aš juos gerbiu, tad ir jie mane turi gerbti“, – sakė Ligita.
