Teismas nustatė, kad apgaulingai tvarkant dviejų ūkių finansinę apskaitą šiuose ūkiuose dirbusiems darbuotojams – viename ūkyje nuo 2015 iki 2018 metų, kitame – per beveik 10 metų laikotarpį – buvo išmokėta mažiausiai 86 tūkstančių eurų neoficialaus darbo užmokesčio. Neapskaitytas atlygis ūkiuose dirbusiems asmenims būdavo išmokamas įdarbintiems ir oficialiai neįdarbintiems darbuotojams.
V.K. buvo atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, privalėjo žinoti, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
Siekdamas išvengti mokesčių, kelmiškis į deklaracijas, kurios teikiamos įvairioms institucijoms, įrašė žinomai neteisingus duomenis, tokiu būdu išvengdamas mažiausiai 40 tūkstančių eurų mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis V.K. bandė paveikti liudytoją. Dar per ikiteisminį tyrimą ūkininkas bandė paveikti vieną iš liudytojų – buvusį ūkio darbuotoją, kurį įtikinėjo duoti melagingus – ūkininkui palankius – parodymus.
Kaltinamasis V.K. savo kaltę neigė. Teismas apklausė apie 100 liudytojų. Vienas liudytojas teismui tvirtino, kad dirbo abiejuose ūkiuose. Anot jo, dirbdavęs rudenį, kai buvo nuimamas derlius. Darbas buvo nenuolatinis, dirbo, kada reikėdavo. Sakė, kad buvo pasirašęs darbo sutartį, darbo užmokestis buvo mokamas „į rankas“.
Liudytojas teigė, kad algalapius pasirašydavęs. Kitas liudytojas teismui teigė, kad V.K. ūkyje dirbo traktorininku be darbo sutarties. Anot jo, buvo pažadėta jį įdarbinti, jam tik reikėjo parašyti pareiškimą, bet jo neparašė – nenuvežė jo į buhalteriją. Jis teigė gaudavęs minimumą, kartais jį paskatindavo 100 eurų.
Liudytojas nurodė žmogų, kuris jam atveždavo pinigus ir pasakydavo, kad tai nuo V.K. Liudytojas teigė, kad, kai jam mokėdavo atlyginimą, kitų žmonių nebūdavo. Anot jo, gaudamas atlyginimą jis algalapiuose nepasirašydavo.
Bylą išnagrinėjęs teismas nurodė, kad V.K. padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų parodymais, specialistų pateiktomis išvadomis, kita byloje surinkta medžiaga. Kaltinamojo V.K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nuteistasis teismo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai turės sumokėti daugiau kaip 47 tūkstančius eurų.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
