Prieš teismą stoję keturi kaltinamieji panoro duoti parodymus po liudytojų apklausos.
Į teisėjų kolegijos, prokurorės ir advokatų klausimus jau atsakė broliai 18 metų Osvaldas ir 21 metų Edvinas Žvirgždai.
Brolių apklausos užtruko po pusdienį. Dėl nusikaltimo slėpimo teisiamas vyresnysis E.Žvirgždas ir itin žiauriu nužudymu kaltinamas jaunėlis O.Žvirgždas kaltę pripažino visiškai.
Artimiausiame posėdyje ketinama pradėti penkiolikametės Indrės (vardas pakeistas. – Aut.) apklausą.
Nužudymu kaltinamos nepilnametės gynėja išreiškė norą, kad ji parodymus duotų specialiame vaikų kambaryje.
Dėl ankstesnių teistumų recidyvistu pripažintas 23 metų Edvinas Braziulis kalbės paskutinis. Šis šiaulietis užsigeidė, kad jį tikrintų melo detektoriumi.
Galvą apsuko lipniąja juosta
Daugiau nei 3 valandas teisme kalbėjęs O.Žvirgždas dažniausiai minėjo Indrės vardą – ją nurodė kaip aktyviausią pernai liepos 4 d. surengtos penkiolikametės egzekucijos dalyvę ir iniciatorę.
Beje, būtent šis vaikinas iki buto jį palydėjusiam pareigūnui pirmasis prasitarė dėl įvykdyto nusikaltimo. Kriminalistas tą naktį atkreipė dėmesį į nesutampančius apsvaigusių jaunuolių pasakojimus.
O.Žvirgždas teisme neįvardijo priežasties, dėl kurios įvyko žudynės. Anot vaikino, Indrė užsipuolė savo draugę, o jis manė, kad tai būsiantis tik draugiškas susidaužymas.
Penkiolikametė buvo įviliota į O.Žvirgždo namus, tad vaikinas viską matė nuo pradžių. Jo vyresnysis brolis į namus sugrįžo, kai egzekucija jau buvo įpusėjusi.
Teisiamasis pripažino, kad auką mušė trise, – Indrė, E.Braziulis ir jis. Pasak šiauliečio, būtent Indrė apsuko aukos galvą lipniąja juosta, atsisėdo ant pargriautos merginos ir ją talžė.
Pykino egzekucijos vaizdai
O.Žvirgždas prisipažino Indrės prašymu laikęs talžomą merginą – su E.Braziuliu buvo kojomis prispaudę nepilnametei riešus.
Sutrikęs šiaulietis negalėjo atsakyti prokurorei, kodėl jie, vyresni ir fiziškai stipresni vaikinai, pakluso nepilnametei.
Jaunuolis prisiminė įvykusį pasitarimą – trijulė tarėsi, ar auką paleisti, ar pribaigti.
Galiausiai pritarta Indrės siūlymui nužudyti. Prieš tai auka buvo priversta parašyti raštelį, kad neturi pretenzijų dėl sumušimo ir sudaužyto mobiliojo ryšio telefono.
O.Žvirgždas atnešė metalinį strypą ir keturbriaunį pagalį, kuriais buvo talžoma mergaitė. Statybines pirštines mūvėjęs šiaulietis prisipažino sudavęs keturis smūgius, nors per ikiteisminį tyrimą minėjo smogęs tik kartą.
Paprašytas patikslinti, kada sakė tiesą, teisiamasis pareiškė, kad teisingi dabartiniai parodymai, nes tikisi švelnesnės bausmės.
Tądien elektroninę cigaretę su kvaišalais rūkęs O.Žvirgždas prisipažino, kad iki 3 valandų užtrukusios egzekucijos vaizdai jį pykino. Tad šiaulietis ėjo į virtuvę atsigerti šalto vandens.
Bijojo dėl savo gyvybės
Už itin žiaurų nužudymą teisiamo jaunuolio brolis E.Žvirgždas nesikratė kaltės dėl nusikaltimo slėpimo. Šis vaikinas žudikams padėjo išvalyti aukos krauju aptaškytą butą ir išnešti į kilimą suvyniotą kūną.
Šiaulietis tądien padėjo motinai mėtyti reklamines skrajutes, o pavakare sugrįžęs į butą išvydo jau prasidėjusią egzekuciją. E.Žvirgždo kambaryje gulėjo lipniąja juosta surišta kruvina auka nuo smūgių sutinusiu veidu.
Vaikinas prisiminė, kad Indrė nuplėšė lipniąją juostą nuo merginos burnos, o jis paklausė, kas nutiko. Sumuštoji atsakė, kad susipyko.
Šiaulietis tikino bijojęs pasipriešinti trijulei, nes buvo perspėtas, kad ir jį gali ištikti toks pat likimas. Iš vaikino buvo atimti buto raktai ir mobiliojo ryšio telefonas, kad kam nors nepaskambintų.
Girdėjo budelių juoką
Apie nesėkmingą bandymą paleisti auką papasakojęs E.Žvirgždas sakė, kad po trumpo pasitarimo trijulė sugrįžo ir auka iš jo kambario buvo nutempta į gretimą patalpą.
Iš šio kambario netrukus pradėjo sklisti smūgių garsas, aimanos, klyksmai. Šiaulietis prisiminė girdėjęs ir žvengimą. Teisėjo paprašytas patikslinti teisiamasis patvirtino, kad per egzekuciją sklido ir juokas.
E.Žvirgždas bandė patekti į šį kambarį, bet nesėkmingai – per durų stiklą jis matė, kad brolis ir Indrė laiko durų rankeną.
Po žudynių – rauda
Merginą užmušusi trijulė ėmė tartis, kaip atsikratyti aukos kūno. E.Braziulis siūlė nešti palaikus į netoliese esančius laukus ir sudeginti, bet nuo šios minties jį pavyko atkalbėti.
Tada žudikai suvyniojo palaikus į kilimą, nunešė jį ir pastatė prie durų, o patys pradėjo naikinti egzekucijos pėdsakus. Vėliau kilimas su nužudytosios kūnu buvo nutemptas ir numestas prie netoli daugiabučio esančių šiukšlių konteinerių.
Anksčiau nekart teistas E.Braziulis gąsdino visus, vardijo bausmes. Anot teisiamojo, jam irgi buvo grasinama: „Jeigu nepadėsi, ištiks toks pat likimas.“
Jis prisiminė ir kitą frazę – prieš nužudant mergaitę pagalį pasiėmęs E.Braziulis ištarė, kad „turi užbaigti vieną dalyką“.
E.Žvirgždas prisiminė, kad po porą valandų trukusios egzekucijos iš kambario išėjusi Indrė ėmė raudoti: „Ji apsiverkė ir pasakė, kad neteko geriausios draugės.“
Siūlė suversti kaltę Indrei
Po nužudymo E.Žvirgždas porą kartų kalbėjosi su jaunesniuoju broliu. Jis esą pasakė, kad nežudė, – pradžioje sudavė tik kelis smūgius, o kitame kambaryje neprisidėjo.
Tiesa, jis teisme papasakojo po egzekucijos girdėjęs iš brolio žodžius: „Nužudėme.“ Teisiamasis neslėpė, kad brolis buvo labai išsigandęs ir vos neverkė.
Jis paliudijo, kad būdamas įkalinimo įstaigoje iš E.Braziulio buvo sulaukęs pasiūlymo visą kaltę suversti Indrei.
Šį pasiūlymą atmetė, o pakeitus kardomąją priemonę laisvėje atsidūręs šiaulietis apie tai papasakojo Indrei.
