Šioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Teisiamųjų suole atsidūrė ir bendrovės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis, dabartinis bendrovės generalinis direktorius Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai.
Bylą sudaro net 109 tomai tyrėjų surinktos medžiagos.
Į penktadienį teisme surengtą posėdį atvyko tik abi kaltinimą palaikančios prokurorės ir dalis kaltinamųjų advokatų.
Likę advokatai ir patys kaltinamieji teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.
Kaltu neprisipažino nė vienas kaltinamasis
Per praėjusį posėdį spėjus pagarsinti kaltinamąją išvadą penktadienį bylą nagrinėjantis teisėjas kaltinamųjų paklausė, ar jie prižįsta savo kaltę. Į šį konkretų klausimą buvo gauta labai aptakių atsakymų.
AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas, advokatas Linas Sesickas pareiškė, kad dėl kaltės bus pasisakyta vėliau, jau proceso metu, nes reikia „suvokti kaltinimo turinį, esmę ir ribas“.
G.Pangonis sakė kaltinamąjį aktą perskaitė, bet jo nesuprato, nes šis aktas surašytas neaiškiai, todėl šiuo metu jis kaltu prisipažinti negali.
T.Eikintas pareiškė dėl kaltės klausimo pasisakyti negalįs, nes nežino, kuo konkrečiai yra kaltinamas.
Kiti kaltinamieji taip pat tvirtino, kad kaltinimas yra neaiškus. Kaltu neprisipažino nė vienas kaltinamasis.
Pateikė taikos sutarties planą
Tariantis dėl bylos nagrinėjimo tvarkos visi proceso dalyviai sutarė, kad pirmiausia būtų apklausti liudytojai ir ekspertai, o po to parodymus duotų kaltinamieji.
Sutarus dėl bylos nagrinėjo tvarkos AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas, advokatas L.Sesickas paprašė prie bylos prijungti dokumentus dėl bendrovės siūlomų priemonių atlyginant padarytą žalą, kuri aplinkosaugininkų teigimu siekia 48 milijonus eurų.
Taikos sutartį su valstybe dėl žalos atlyginimo sudaryti norinti AB „Grigeo Klaipėda“ pateikė aplinkos atkūrimo priemonių planą. Pagal jį teršalai būtų pašalinti Kuršių mariose išpjaunant nendres ir modernizuojant paviršinių nuotekų valymo įrenginius.
Pasak L.Sesicko, teismas šiuo atveju be baudžiamosios bylos nagrinėjimo galėtų atlikti ir tam tikrą mediacijos funkciją.
Tesėjo paklausta civilinį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo pareiškusio Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė patvirtino gavusi tokį AB „Grigeo Klaipėda“ pasiūlymą, kuris dabar yra svarstomas.
„Kai šis pasiūlymas bus išnagrinėtas, mes apie tai pranešime teismui. Tačiau klausimas dėl taikos sutarties sudarymo baudžiamojoje byloje dar yra ankstyvas“, – per teismo posėdį sakė AAD atstovė.
Išsakė bendrovės poziciją
Teisme sutarus dėl papildomų liudytojų bei ekspertų apklausų, žodis buvo suteiktas advokatui L.Sesickui, kuris pateikė skaidrėmis iliustruotus AB „Grigeo Klaipėda“ paaiškinimus šioje byloje.
Pasak advokato, vos prasidėjus ikiteisminiam tyrimui bendrovė atliko tyrimą, kurio ataskaitą pateikė ir prokuratūrai, ir visuomenei.
„Bendrovė prisipažino leidusi į gamtą nepilnai išvalytas nuotekas ir buvo pasirengusi atlyginti žalą. Bet bendrovei liko neaišku, kodėl nusikalstami veiksmai buvo inkriminuoti būtent nuo 2012 metų sausio 1 dienos.
TIPK leidimas eksploatuoti valymo įrenginius buvo išduotas 2005 metais, o AB „Grigeo Klaipėda“ akcijos buvo įsigytos 2010 metais. Jokių specifinių veiksmų, kuriuos atlikus, biologiniai valymo įrenginiai pasikeitė ir veikė ne pagal paskirtį, nebuvo nustatyta, todėl keista kaltinti galimai „prekę su defektu“ įsigijusį asmenį“, – teisme sakė AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas.
Advokatas akcentavo, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Jonas Garalis, kuris nuo 2011 metų kovo 30 iki 2014 metų vasario 20 dienos buvo šios bendrovės gamybinio padalinio vadovas, o po to iki 2019 metų gegužės 17 dienos – gamybos direktorius, dar prieš priimant į darbą AB „Grigeo Klaipėda“ jau buvo teistas už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. Bet priimat į darbą galimybės tai žinoti darbdaviai neturėjo.
Pasak advokato L.Sesicko, reiškiamuose kaltinimuose valdybos pirmininkas G.Pangonis yra įvardijamas faktiniu įmonės vadovu, tačiau neaišku, kuo tas vadovavimas pasireiškė.
„Kaip vadovavimo funkcijos buvo padalintos tarp G.Pangonio ir generalinio direktoriaus? Vienas žmogus negalėjo vadovauti devynioms bendrovėms, ar išskirtinai kreipti dėmesį tik į vieną iš jų“, – teisme sakė AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas.
Pateikė monitoringo duomenis
Pasak „Girgeo Klaipėda“ advokato, nėra nustatyta, kad išleisdama nepilnai išvalytas nuotekas bendrovė padarė labai didelę žalą Kuršių marioms.
„Bendrovė turi surinkusi duomenis iš įvairių institucijų, kokia buvo Kuršių marių būklė buvo inkriminuojamu laikotarpiu. Valstybinio monitoringo duomenys, paimti išleistuvo vietoje, byloja, kad leistini taršos normatyvai nebuvo viršyti.
Byloje turime dvi specialistų, vertinusių bendrovės valymo įrenginių pajėgumą, išvadas.
Prokuratūros užduotį atlikę ekspertai tvirtino, kad šių pajėgumų našumas tik 30 procentų, o mūsų samdyti ekspertai, kad – 55 procentai. Tie prieštaravimai turi būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu“, – sakė advokatas.
Kėlė klausimą dėl didelės žalos
Pasak L.Sesicko didelės žalos požymio negalima kildinti vien tik iš AAD pareikšto ieškinio.
„Civilinis ieškinys kildinamas iš to, kad į marias pateko tam tikras teršalų kiekis. Jis dauginamas iš metodikoje nustatytų koeficientų. Pats ieškinys netampa pagrindu pripažinti didelę žalą gamtai.
Bet akivaizdu, kad toks skaičiavimas gali būti taikomas administracinėje teisenoje, jei jų kaltininkas neišima teršalų. Bet jei yra aplinkos atkūrimo planai, civiliniai ieškiniai yra sumažinami arba jų atsisakoma.
Tačiau nesudarytos sąlygos tuos teršalus išimti. O kas svarbiau, ar pašalinti teršalus, ar priteisti milijoninį ieškinį?“, – retoriškai klausė advokatas.
Dėstydamas AB „Grigeo Klaipėda“ poziciją jos atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad gamybos procesui bendrovė naudojo Kuršių marių vandenį, kuriame jau yra teršalų.
Mes turime duomenis, koks buvo to vandens užterštumo lygis jo paėmimo vietoje. Kuršių marių vandenyje buvusių teršalų kiekius patvirtino aplinkosaugininkai.
Todėl gamybai paimtame vandenyje buvęs teršalų kiekis turi būti išminusuotas iš į Kuršių marias jau po gamybos išleistame vandenyje buvusio teršalų kiekio.
Juk negali būti baudžiamas žmogus vien už tai, kad iš ežero pasisėmęs kibirą užteršto vandens vėliau jį supylė atgal“, – teisme aiškino L.Sesickas.
Baigdamas AB „Grigeo Klaipėda“ pozicijos pristatymą advokatas pabrėžė, kad ši byla yra labai politizuota – daug kaltinimų bendrovei viešoje erdvėje buvo išsakyta dar neprasidėjus teismui.
Kitas posėdis šioje byloje vyks kovo pabaigoje.
Gresia ir laisvės atėmimas
Ikiteisminis tyrimas dėl AB „Grigeo Klaipėda“ veiklos buvo pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos. Buvo įtarta, tai buvo daroma klastojant bendrovės dokumentaciją.
Per kratas pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis.
Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas. Bendrovėje buvo pradėti ir gamtosauginiai patikrinimai.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, kurie sudėti į 109 tomus.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki septynerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gali būti apribota veikla, įmonė gali būti likviduota, jai gali grėsti iki 5 mln. eurų bauda.
