Po Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Violetos Miliuvienės perskaityto nuosprendžio žiauriai nužudytos medikės artimieji negalėjo atsitokėti.
„Manau, kad mano dukterį nužudė V.Valius, o už grotų pasodintas jos netgi nepažinojęs E.Montvydas“, – stebėjosi I.Žitkevičienės motina.
Kalbėjo apie nepažįstamąjį
Savo bute žiauriai sumušta I.Žitkevičienė mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Ekspertai suskaičiavo, kad moteriai į galvą ir kaklą smogta 13 kartų. Dar 20 smūgių pėdsakų aptikta ant kitų kūno dalių. Klaipėdietė buvo talžoma kumščiais, spardoma.
Iš pradžių E.Montvydas teigė, kad V.Valius pirmas smogė moteriai, kai ji pravėrė buto duris, o paskui keitė parodymus. Vėliau abu, lyg susitarę, laikėsi vienodos gynybos taktikos – medikę kaip kriaušę galėjo mirtinai sudaužyti koks nors kitas vėliau į jos butą užsukęs asmuo.
Abu tvirtino nežinantys, kur dingo I.Žitkevičienės bute įrengta vaizdo kamera, DVD grotuvai, fotoaparatas, odinė rankinė su dokumentais, kiti daiktai, kurių vertė – apie 20 tūkst. litų. Iš buto išnešta 800 litų ir 3000 eurų.
E.Montvydas svetimame bute daužė indus, šeimininkei į galvą sviedė vazą ir narvą su papūgėlėmis.
Atvyko suvilioti nuotraukos?
Tragedija įvyko viename uostamiesčio daugiabučių 2008 metų liepos 2-osios naktį. Išvakarėse E.Montvydas užsuko į svečius pas V.Valių, juos siejo kažkokie bendri reikalai. Vyrai gurkšnojo alkoholį.
Teisiamieji pasakojo, kad tuo metu I.Žitkevičienė į V.Valiaus mobilųjį telefoną neva atsiuntė viliojančią žinutę su savo nuotrauka.
Ją netikėtai išvydusi V.Valiaus žmona pasipiktino.
Dar po kelių skambučių V.Valius pasiūlė E.Montvydui važiuoti pas Ingą, ką tik išlydėjusią savo sutuoktinį jūrininką į Palangos oro uostą.
Teisme vyrai aiškino, kad tuo metu I.Žitkevičienės bute buvęs dar vienas vyras, kalbėjęs su jais mobiliuoju telefonu.
Abu teisinosi kaip vaikėzai
Ištekėjusią, nepilnametį sūnų auginusią medikę penkis kartus teistas V.Valius vadino savo drauge, o kalėjimo košės anksčiau neragavęs E.Montvydas jos nepažinojo.
Susėdusi virtuvėje trijulė gurkšnojo viskį, šampaną.
Konfliktas, pasak E.Montvydo, kilo po pusvalandžio, kai buto šeimininkė jam netyčia apipylė kelnes. Jis ranka šėrė jai per veidą, prakirto antakį.
E.Montvydas, o gal ir V.Valius, savo pyktį išliejo keistai – daužydami taureles į sieną ir stalą. Po to aistros kuriam laikui nurimo. E.Montvydas su buto šeimininke nuėjo į balkoną parūkyti.
„Ji supyko, kad ant grindų nukračiau pelenus. Eidama iš balkono užkliuvo ir pamanė, kad aš pakišau koją, norėjo man suduoti. Tada aš jai trinktelėjau, o paskui vėl susitaikėme“, – teisme kalbėjo E.Montvydas.
Net daužoma gundė vyrus?
Teisiamieji teigė, jog sumušta moteris nė kiek nesupyko – pakvietė E.Montvydą į miegamąjį pasimylėti: „Nusirengiau, likau tik su trumpikėmis, bet supratau, kad nieko neišeis – jau buvau perdaug išgėręs.“
Sveikata trykštantis E.Montvydas įsižeidė, kad buto šeimininkė jį neva išvadinusi impotentu. Nesusivaldęs svečias dar kartą smogė moteriai. Krisdama ji kliudė paukščių narvelį ir parkrito ant grindų.
Tada E.Montvydas nutarė dar kartą pamokyti buto šeimininkę: „Trinktelėjau jai kartą į veidą ir porą kartų į kitas kūno dalis.“
Sučiuptas policijos E.Montvydas iš pradžių kalbėjo, jog su moterimi miegamajame buvo užsidaręs ne jis, o sėbras V.Valius.
Į taksi sėdo be kelnių
Maždaug 4 valandą ryto Ingos varomas iš buto E.Montvydas norėjęs susirinkti daiktus, bet ji esą vėl užsiplieskusi: „Ėmė rėkti, mane žeminti, spardyti. Aš čiupau netoliese stovinčią vazą ir paleidau. Kliuvo jai į galvą – vėl nuvirto ant grindų.“
Visą laiką bute buvęs V.Valius tvirtino tuo metu žiūrėjęs televizorių, po to prigulęs ant sofos. Įkaušę vyrai dar daužė gėlių vazonus laiptinėje.
Kaimynai girdėjo triukšmą, bet policijos nekvietė. Nokautavęs buto šeimininkę E.Montvydas dingo – vien su trumpikėmis išbėgo į gatvę ir ten laukė V.Valiaus, kad jis atneštų maišelį su jo drabužiais.
Bet draugas pasirodė tik kitą dieną. Pamatęs taksi pusnuogis E.Montvydas nuvažiavo pas pažįstamą. Po to, pavogęs brolio pasą, spruko į Didžiąją Britaniją.
„Išeidamas iš buto moterį palikau gulinčią prieškambaryje, alkūnėmis atsirėmusią į grindis“, – teigė E.Montvyvas.
Tikrasis žudikas laisvėje?
Po žudynių pabėgęs į Angliją E.Montvydas gyveno su suklastotu brolio pasu – kažkas įklijavo jo nuotrauką. Po dvejų metų pagal Europos arešto orderį buvo suimtas Londone ir perduotas Lietuvai.
Jo draugas V.Valius sučiuptas greičiau, bet po kelių mėnesių paleistas. Žudynių liudininkui pateikti kaltinimai tiktai dėl tyčinio nužudymo slėpimo, svetimų daiktų vagystės ir jų naikinimo.
Teismas V.Valių, į pažįstamos medikės butą atvedusį žudiką, išteisino.
Bet I.Žitkevičienės motina tikruoju žudiku vadino V.Valių: „Jam nuo narkotikų susisuko galva. Jo žmonai Inga skolino pinigų. Kai paprašė grąžinti skolą, viskas ir prasidėjo – V.Valius atėjo aiškintis su draugu. Žudikas vaikšto laisvėje.“
