60 įvairių specialybių medikų iš visos Lietuvos į palapines suvežė vaistų atsargas, palapinėse, kuriose įkurtos poilsio zonose – knygutės vaikams, o „Maisto banko“ palapinėse gaminama grikių košė, vaišinama kava, vaisiais. Dar vienoje iš palapinių – naminių gyvūnėlių narvai, narve – ramus katinėlis.
Visa tai – didžiausių Lietuvos istorijoje mobilizacijos pratybų „Vyčio skliautas 2024“ dalis, mat gimnazija Grigiškėse trečiadienį tapo Vilniaus laikinos evakuacijos centru.
Pratybose gimnazijos kieme trečiadienį sudalyvavo ir savivaldybės kvietimus gavę vilniečiai.
Atvykę jie gavo lapelius su savo vaidmenimis – nurodytas amžius, žmogaus padėtis ir kokių sveikatos nusiskundimų jis turi. Tokiu būdu tiek institucijų atstovai, tiek gyventojai mokėsi, kaip krizinės situacijos metu turėtų elgtis laikinos evakuacijos centre, kaip reikėtų registruoti gyventojus, juos paskirstyti ir taip toliau.
Institucijų atstovai akcentuoja, kad padidėjusios grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra, o pratybos – tik būdas pasitikrinti, kas, organizuojant gyventojų evakuaciją krizės atveju, neveiktų, ir ką reikia tobulinti.
Visgi, sąrašas to, kas šiuo metu neveikia, regis, valdžios atstovus turėtų iš tiesų neraminti, nes probleminės vietos matosi ir plika akimi – jau nekalbant apie visas kitas konkrečias detales, kurias pamatė tik patys pratybose dalyvavę institucijų atstovai, ir kurios nebus aptartos viešai.
Iš vienos pusės, smagu, kad bent jau trečiais karo Ukrainoje metais pradedamos nacionalinio masto mobilizacinės sistemos pratybos ir fiksuojamos realios spragos – pavyzdžiui, galbūt tikros kritinės situacijos metu žurnalistams būtų išsiųstas teisingas laikinos evakuacijos vietos adresas, priešingai, nei kviečiant į pristatymo renginį trečiadienį.
Kita vertus, nesinori prognozuoti, ar šios spragos valdžios atstovų ir liks tik pamatytos bei užfiksuotos, ar iš tiesų bus pradėta jas spręsti, ar iš tiesų bus parengti evakuacijos planai.
Evakuacijos planai – dar ruošiami
Pirmadienį prasidėjusių pratybų scenarijus – infekcinės ligos protrūkis, kai kasdien situacija komplikuojasi ir atsiranda vis didesnių grėsmių: nutrūksta elektros energijos, interneto ryšio tiekimas, prasideda įvairios diversijos, hibridinės grėsmės.
„Tokiose vis sudėtingėjančiose aplinkybėse žiūrime, kaip valstybė gali užtikrinti savo veikimą ir paslaugas gyventojams“, – paaiškino Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Pagal šių pratybų scenarijų gyventojai turėtų būti evakuojami Suvalkų koridoriaus link – iš 27 savivaldybių būtų perkeliami į kitas 24, kurios ruoštųsi juos priimti.
Modeliuojama, kad prasidėjus krizinei situacijai, išvykstant iš Vilniaus miesto susidarytų didžiuliai automobilių srautai ir gatvės būtų užsikimšusios, todėl mokykloje Grigiškėse įrengtas laikinos evakuacijos centras – 72 valandų bazė, kur gyventojai turėtų laikinai prisiglausti.
Skaičiuojama, kad „Šviesos“ gimnazijoje įsikurtų nuo 2–2,5 tūkst. žmonių. Čia, per 72 valandas, būtų tvarkomas gyventojų srautas: jie registruojami, paskirstomi, o minėtose palapinėse gautų medicininę pagalbą, maitinimą.
Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas pripažino, kad pratybos, realus laikino evakuacijos centro įrengimas Grigiškėse leido pamatyti evakuacijos plano spragas – pavyzdžiui, transporto eismo srauto pralaidumą.
Aišku, tai, kad evakuacija iš Vilniaus dėl automobilių spūsčių būtų ypač sunki, galėtų pasakyti bet kuris vilnietis ir be surengtų pratybų.
„Nustant lokacijas dėl evakuacijos, kur jos galėtų būti, labai svarbu įvertinti, kad į tas lokacijas galėtų atvažiuoti sunkiasvorė technika. Ne tik autobusai, bet ir jeigu reikėtų papildomos technikos. Nes įvažiavimas į šią vietą yra probleminis, jis yra siauras, aplinkinių namų gyventojai, susistatę automobilius, iš esmės blokuoja įvažiavimus“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Iš tiesų, įvažiuoti ar išvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę šalia „Šviesos“ gimnazijos nebuvo lengva net ir paprastam automobiliui – stovėjimo vietų mažai, automobiliams prasilenkti vietos nėra, tad automobilių eismas krizės atveju į šią vietą atrodo sunkiai įsivaizduojamas.
Paklaustas, ar yra paskaičiuota, kiek, evakuojant Vilniaus miestą, reikėtų tokių evakuacijos miestelių ir ar žinoma, kur jie būtų įkurti, Vilniaus miesto meras leido suprasti, kad taip nėra, nes „tai labai priklauso nuo prielaidų“.
V.Benkunskas teigė, kad savivaldybė vis dar ruošia Vilniaus miesto gyventojų evakuacijos planą, kurį tikisi parengti iki metų galo. Nacionalinį evakuacijos planą rengia ir Vidaus reikalų ministerija.
Anot sostinės mero, pagal ankstesnius evakuacijos planus Vilniaus miesto gyventojai turėtų būti evakuojami pagal planą A – į Ukmergės pusę.
„Dabar gavome visiškai priešingą užduotį – į kitą miesto išvažiavimo pusę, per A1 autostradą link Suvalkų koridoriaus. Tokių punktų gali reikėti ne vieno, ir dabar kaip tik ruošiamas nacionalinis evakuacijos planas.
Viskas priklauso nuo prielaidų – kariuomenė gali pasakyti, kad visi valstybinės reikšmės keliai gali būti pusdieniui ar parai naudojami karinės technikos transportavimui, ir tada žmonių evakuacijoje būtų naudojami tik regioniniai keliai. Tai tokia prielaida, kuri visą evakuacijos planą keičia kardinaliai“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Daugiau iššūkių
Tiesa, ne visi šalies gyventojai gebėtų krizinės situacijos atveju išvykti iš Lietuvos savarankiškai.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, kad Lietuvos savivaldos institucijos turėtų gebėti pasirūpinti 25 proc. savivaldybės gyventojų evakuacija – tai yra, skaičiuojama, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų evakuotųsi savo transportu, tačiau už ketvirtadalio miestiečių perkėlimą būtų atsakingos savivaldybės.
Antradienį Vilniaus geležinkelio stotyje buvo vykdomos žmonių su negalia, gyventojų iš slaugos ir globos namų evakuacijos pratybos. Apie 160 žmonių buvo nuvežti į sostinės stotį, perduoti Maltos ordino atstovams, o šie padėjo juos perkelti į Lentvario stotį, kurioje budėjo pacientus priimanti komanda.
V.Benkunskas pasakojo, kad pratybos padėjo pamatyti, jog reikia turėti paruoštą techniką – ypač žmonėms, kurie negali judėti ir evakuacijos metu turi būti horizontalioje padėtyje.
„Mūsų viešojo transporto įmonėje turime įrengę vieną autobusą, kuriame būtų galima suguldyti su neštuvais žmones ir juos evakuoti, bet pamatėme, kad reikalinga tam tikra praktika“, – pripažino meras.
Kilo iššūkių ir bandant žmones su neštuvais įnešti į keleivinius vagonus.
„Reikia pagalvoti iš techninės pusės, kad ne laikant žmogų rankose būtų sprendžiama, kaip tą kampą išlaužti ir žmogų įnešti, bet kad ta praktika būtų susikurta – galbūt praplatinant, galbūt duris išimant iš anksto“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Savo ruožtu Vyriausybės kanclerė G.Balčytytė pridūrė, kad pratybos parodė, jog kai kurios institucijos yra per daug apkraunamos, kad reikėtų gebėti prioretizuoti tam tikrus dalykus, išskirstyti resursus.
Kanclerė pateikė ir daugiau iššūkių pavyzdžių, kuriuos parodė pratybos. Pavyzdžiui, evakuojant sveikatos priežiūros įstaigas, reikia šaldyti tam tikrus medikamentus, todėl įkurtose bazėse reikalingi ir šaldytuvai.
Kilo klausimų ir dėl sąjungininkų karinės technikos priėmimo – kaip į Lietuvą atvyktų sąjungininkų technika, jeigu gatvės būtų užkimštos besievakuojančių gyventojų automobiliais.
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė taip pat pridūrė, kad iki 2026 metų ministerija yra suplanavusi dar 57 pratybas.
