Į Vilniaus apylinkės teismo salę vakar susirinkę pensininkai nebebuvo tokie naivūs kaip prieš dešimtmetį.
Jie nebesitikėjo atgauti pinigų, kuriuos 2004–2006 metais patikėjo neegzistuojančiam bankui.
Kai Anžuano saloje registruoto banko „Liberty Bank“ atstovais prisistatę veikėjai pradėjo rengti seminarus apie investavimą, Vilniaus ir Kauno viešbučių konferencijų salės buvo sausakimšos.
Patikliausi – pensininkai
Šimtai Lietuvos gyventojų tuomet patikėjo, kad į nekilnojamąjį turtą ir deimantų kasybą investavę užsienio verslininkai jiems mokės iki 36 proc. metines palūkanas.
Be dviejų rimtų verslininkų įspūdį paliekančių užsieniečių, apie sėkmingą investavimą jiems pasakojo ir vilnietė Irina Šaltis.
Vakar ši 53 metų moteris išgirdo teismo nuosprendį.
Jai skirta 75 tūkstančių litų bauda.
Be to, vilnietė įpareigota grąžinti pinigus nukentėjusiesiems, kurių suskaičiuota 170.
Apgavystėmis prieš dešimtmetį patikėjo daugiausia garbingo amžiaus žmonės, todėl dalis jų teismo proceso pabaigos nebesulaukė.
Nebeturėdami vilčių atgauti pinigus kai kurie nukentėjusieji ieškinių atsisakė.
Teismas areštavo tik butą
Per dvejus metus Lietuvos gyventojai šiems sukčiams atidavė 1 milijoną 129 tūkstančius JAV dolerių ir 339 tūkstančius eurų.
Išgirdę, jog areštuotas I.Šaltis turtas – tik Vilniaus senamiestyje esantis butas, nukentėjusieji suprato, kad už jį gautų pinigų atlyginti žalai tikrai neužteks. Jie tikino jau susitaikę su mintimi, kad neegzistuojančiam bankui patikėtos santaupos pražuvo.
„Mano vyras tiems aferistams atidavė 25 tūkstančius JAV dolerių – visas mūsų santaupas. Jis dėl to labai sielojosi, o prieš keletą metų mirė. Pati to nebūčiau padariusi, esu įpratusi išsinagrinėti kiekvieną dokumentą“, – kalbėjo vilnietė Sofija.
Už naujus narius – premijos
Viešbučiuose vykusiuose seminaruose jokių dokumentų pasirašyti nereikėdavo. Klausytojams buvo tik dalijami lankstinukai, rodomos skaidrės apie sėkmingas investicijas ir aiškinama, kaip sąskaitose daugės pinigų.
Vakar teisme susirinkę pensininkai prisiminė, jog tuomet juos sugundė pažadai apie dideles palūkanas. Todėl kai kurie patikėjo net po 30 tūkstančių JAV dolerių.
Palūkanas gavo tik pirmieji investuotojai. Jos buvo išmokėtos vien dėl to, kad aferistai į piramidę priviliotų daugiau žmonių.
Už kiekvieną pakviestą žmogų investuotojams buvo žadama papildomai sumokėti 7 procentus palūkanų.
Bankas buvo išgalvotas
Sukčių įkalbėti gyventojai patys pervesti pinigų į „Liberty Bank“ negalėdavo. Juos reikėdavo atnešti į Vilniuje, Užupyje, veikiantį biurą, kur I.Šaltis užpildydavo dokumentus ir pati pervesdavo pinigus į Kipro bankus.
Investuotojai netrukus gaudavo sutartis, o I.Šaltis už jų sudarymą buvo mokama 1 procentas investuotos sumos.
Pareigūnams pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad „Liberty Bank“ visai neegzistavo, o jį valdžiusios bendrovės jokioje šalyje neužsiėmė nei statybomis, nei deimantų kasyba, rašo „Lietuvos rytas“.
Lietuvių, latvių ir estų pinigai patekdavo į Urugvajuje registruotos draudimo bendrovės sąskaitas, kurios buvo atidarytos dviejuose Kipro bankuose.
Patikrinus bankų ataskaitas paaiškėjo, jog vėliau milijonai dolerių bei eurų buvo pervesti į nežinia ką bendra su „Liberty Bank“ turinčių fizinių asmenų sąskaitas arba išgryninti.
Tyrimas užtruko per ilgai
Tikrieji tarptautinės aferos organizatoriai liko nenuteisti – parodymus dar spėjęs duoti Vokietijos pilietis mirė 2009 metais, dar vieno aferisto tebeieško Interpolas.
Nežinia kurioje šalyje gyvena ir melagingus parodymus apie šią finansų piramidę davusios latvės.
Vilniaus apylinkės teismas pripažino, jog I.Šaltis nebuvo nei finansinės piramidės sumanytoja, nei iniciatorė, todėl jai neskirta laisvės atėmimo bausmė.
Šis pinigų viliojimo būdas pirmiausia pasiekė Estiją ir Latviją, o tik po to atėjo į Lietuvą. I.Šaltis Lietuvoje buvo vienintelė neegzistuojančio banko atstovė.
Neskirdamas laisvės atėmimo bausmės teismas atsižvelgė ir į tai, kad ilgas ikiteisminis tyrimas pažeidė žmogaus teises.
2005 metais prasidėjęs tyrimas truko iki 2012 metų, kol byla buvo perduota teismui.
Baigiant skaityti nuosprendį I.Šaltis apsiverkė. Teisėja paminėjo, jog moteris teisiama pirmą kartą, turi nuolatinį darbą, užaugino du vaikus ir rūpinasi kaimyninėje šalyje gyvenančia ligota motina.
