Ar išties saugūs po devyneriais užraktais saugomuose serveriuose laikomi visų Lietuvos gyventojų asmens duomenys? Kur juos saugo, kas saugo ir pro kokius plyšius ta informacija vis nuteka?
Vidinėje policijos duomenų bazėje kaupiama visa informacija apie žmogų: nurodomi jo tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių duomenys, registruotos transporto priemonės, nekilnojamasis turtas, teistumai, administracinės teisės pažeidimai, skirtos baudos.
Duomenų bazėje galima sužinoti beveik viską apie žmogaus praeitį bei dabartį – ar jis keitė savo vardą bei pavardę, kada tai darė, ar buvo susituokęs, kokie jo vaikų vardai, gyvenamosios vietos adresas, valdomas nekilnojamasis turtas bei kiti asmens duomenys. Čia galima rasti ir žmogaus nuotraukas, išduodant asmens dokumentus fotografijos skenuojamos ir kartu su pirštų antspaudais pridedamos prie asmens įrašų duomenų bazėje.
Belieka tik numanyti, kaip uoliai šie asmens duomenys privalo būti saugomi. Tačiau velionio V. Milinio istorija parodė: turint pažinčių policijoje galima gauti informaciją apie bet kurį Lietuvos gyventoją.
Lrytas.lt žiniomis, pedofilijos skandalo režisieriai ieškodami tariamo trečiojo iškrypėlio Aido tikrino tuomečio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio šeimą. Domėtasi jų namų adresu, naudojamais automobiliais, rinkta informacija apie gimines. Galų gale šiems veikėjams parūpo V. Milinio nuotrauka, pagal ją vėliau buvo nupieštas mistinio pedofilo Aido fotorobotas. Šią konfidencialią informaciją pedofilijos skandalo kūrėjams suteikė prie vidinės duomenų bazės prisijungęs vienas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Preliminariais duomenimis, tarpininko vaidmenį tikriausiai atliko anksčiau policijoje dirbęs garsiosios Garliavos šeimos giminaitis.
Apsauga – skylėta kaip rėtis
„Norint patikrinti jus dominantį asmenį, tereikia pažinoti prie duomenų bazės prisijungti galintį policijos pareigūną, geriausia – kriminalistą, nurodyti jus dominančio žmogaus vardą bei pavardę, apytikslius gimimo metus. Taip pat galima išsiaiškinti koks žmogus vairuoja jus sudominusį automobilį, kiek ir kada su šia transporto priemone buvo padaryta pažeidimų, kas juo padarė ir taip toliau. Galima gauti ir itin privačios informacijos: apie buvusias ir esamas santuokas, vaikų duomenis ir taip toliau, o ką jau kalbėti apie teistumus bei padarytus pažeidimus“, - lrytas.lt pasakojo policijoje anksčiau dirbęs privačios saugos tarnybos atstovas.
Mano pašnekovo nė kiek nenustebino faktas, kad V. Milinio nuotrauka į Garliavos veikėjų rankas pateko iš griežtai saugomos duomenų bazės. Mat čia nuo seno įsitvirtinęs atsainus požiūris į asmens duomenų apsaugą, sukurta kažkokia nebaudžiamumo iliuzija. Todėl pareigūnai dažnokai nusižengia vidinėms taisyklėms, paprašyti draugų ar pažįstamų renka informaciją apie juos dominančius asmenis.
Tiesa, norint prisijungti prie vidinės duomenų bazės, tyrėjas turi turėti teisę tai daryti ir disponuoti tik jam vienam išduotu prisijungimo vardu bei slaptažodžiu.
Yra keletas kitų saugiklių: būtina nurodyti ikiteisminio tyrimo numerį bei priežastį kokiu tikslu domimasi žmogumi. Šaltinių teigimu, iš duomenų bazės nukopijuojant V. Milinio nuotrauką buvo nurodytas fiktyvus ikiteisminio tyrimo numeris. Pasak pašnekovų, tai paplitusi praktika policijoje.
„Informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas prisijungiant prie duomenų bazės – aktuali problema, su kuria mums tenka nuolatos susidurti. Korumpuoti pareigūnai dažnai mėgsta gudrauti - informaciją apie niekuo dėtus žmones kažkieno paprašyti tikrina įvesdami neegzistuojančio arba jau atlieka tyrimo, su kuriuo šis žmogus niekaip nesusijęs numerį.
Vėliau jie teisinasi neva tikrinę operatyvinę informaciją apie asmenį, arba aiškinęsi, ar tarp užfiksuotų automobilių nebuvo priklausančių nusikalstamo pasaulio atstovams“, - lrytas.lt sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas Andrejus Rabij.
Domėjosi ir V. Adamkaus gyvenimu
Prieš kurį laiką Kauno policijoje buvo kilęs nemažas skandalas: paaiškėjo, jog tarnybos metu policininkai nesivaržydami naršė po duomenų bazę, domėjosi jokiuose tyrimuose nefigūruojančių žmonių praeitimi, vedini liguisto smalsumo „tikrino“ net Policijos departamento vadovus, savo tiesioginius viršininkus bei kolegas.
Tąkart aiškintis situacijos į Kauną buvo deleguoti Kriminalinės policijos biuro tyrėjai.
„Kai kuriuose komisariatuose aptikome stulbinančią netvarką, neretai keli pareigūnai naudojosi tuo pačiu prisijungimo vardu bei slaptažodžiu, kartais prisijungimo duomenys tiesiog būdavo užrašomi ant lapelio ir priklijuojami prie monitoriaus. Regis Kauno pareigūnai nelabai suvokė ką daro“, - pasakojo viena Kriminalinės policijos biuro tyrėja.
Bene labiausiai pareigūnę pribloškė faktas, kad viename Kauno komisariatų buvo domimasi tuomečio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus asmens duomenimis. Prisijungus prie išskirtinai tarnybiniams tikslams skirtos asmenų duomenų bazės tikrinta jo praeitis, giminystės ryšiai, kita informacija. Tai dariusi policijos tyrėja vėliau tikino, jog su kolegomis susilažino, ar V. Adamkus turi vaikų, todėl nusprendė „patikrinti“ valstybės vadovą.
Praėjusią savaitę Kauno apygardos prokuratūros prokurorai baigė narplioti keistą istoriją, kai prie duomenų bazės prisijungusi policijos tyrėja rinko duomenis apie vieną prokurorų.
Ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto duomenų apie privatų asmens gyvenimą pradėtas nebuvo – prokurorai patikėjo policininkės versija, esą ji prokurorą „patikrino“ netyčia, galvojo apie nusikaltimo padarymu įtariamą asmenį ir netyčia į paieškos langelį įvedė bylą kuravusio prokuroro duomenis.
H. Daktaro talkininkas policijoje
Nuo korumpuotų veikėjų, landžiojančių po duomenų bazes ir tikrinančių šešėlinio pasaulio veikėjus dominančių asmenų duomenis, nukentėti teko ir šio straipsnio autoriui, kadaise sulaukiant Kauno šešėlinio pasaulio šulu anuomet laikyto Henriko Daktaro – Henytės skambučio. Nusikalstamo pasaulio šulas piktinosi keliais straipsniais, pareiškė žinantis kokį automobilį vairuoja žurnalistas, kieno vardu transporto priemonė registruota, tarsi pasigirdamas disponuojama informacija nurodė tikslius adresus.
Pradėjus aiškintis iš kur Henytė sužinojo žurnalisto vairuojamo automobilio savininko duomenis bei gyvenamąsias vietas, Kauno policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pareigūnai netruko nustatyti, kad neteisėtai buvo prisijungta prie duomenų bazės. Taip H. Daktaras ir jo gauja gavo duomenis apie jį dominusį žurnalistą: gyvenamąją vietą, artimųjų anketinius duomenis, vairuojamus automobilius.
ONTV operatyvininkai išsiaiškino, kad artimas Henytės bičiulis, ne kartą praeityje teistas Algirdas Saveikis - Algelis palaiko bičiuliškus santykius su Kauno policininku Jevgenijumi Dziumanu. Tyrimo metu nustatyta, kad šis pareigūnas nuvyko pas Kauno vyriausiojo policijos komisariato budėtoją ir nežinia kuo motyvuodamas paprašė iš duomenų bazės „ištraukti“ informaciją apie H. Daktarą dominusį žurnalisto automobilį, tokiu būdu gangsteriams buvo nutekinta konfidenciali informacija apie asmenį.
Nors išaiškintas tik vienas policininko J. Dziumano „žygdarbis“, neatmetama, kad jų būta ir daugiau. Operatyvininkai turėjo duomenų, kad šis pareigūnas neva palaiko glaudžius ryšius su eile šešėlinio pasaulio veikėjų, o vienas tariamų jo bičiulių – neseniai suimtas, pavojingiausios šalyje organizuotos nusikaltėlių gaujos vadeiva Saulius Velečka – Agurkas.
Įtartinai ryšiais pagarsėjęs, „Daktarų“ gaujai talkinęs, konfidencialią informaciją jos nariams perdavęs J. Dziumanas ir dabar dirba policijoje. Už šį „žygdarbį“ sulaukęs itin švelnios Kauno policijos vadovų bausmės – papeikimo, J. Dziumanas kreipėsi į teismą ir sugebėjo pasiekti, kad nuobauda būtų panaikinta. Šį veikėją išgelbėjo sveiku protu nesuvokiamas jo pareigų traktavimas administraciniame teisme, esą dirbdamas tik budėtojų poskyrio vairuotoju jis nėra įpareigotas saugoti paslaptis.
Tiesa, J. Dziumanas turėjo pakeisti darbo vietą. Kalbama, kad principingumu garsėjęs tuometinis Žaliakalnio policijos komisariato vadovas griežtai atsisakė kartu dirbti su policininko vardą suteršusiu veikėju. Tačiau perėjęs į Dainavos policijos komisariatą, prieštaringos reputacijos pareigūnas ten darbuojasi iki šiol.
Teorija ir praktika skiriasi
Pakomentuoti šią skandalingą situaciją lrytas.lt paprašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo Kęstučio Kasciukevičiaus.
„Registrų naudotojas privalo tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį bei datą.Visos registrų naudotojų vykdytos užklausos ir užklausų rezultatai yra registruojami, o kiekvienas naudotojas turi unikalų prisijungimo vardą bei slaptažodį.
Visiems naudotojams griežtai draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, prisijungimo duomenis perduoti kitiems asmenims, naudotis svetimais prisijungimo duomenimis, dirbant su registrais palikti darbo vietą be priežiūros, be teisėto pagrindo tvarkyti registro duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti", - paaiškino K. Kasciukevičius.
