„Aš tikrai nenoriu kažko dabar sureikšminti, nes natūralu, kad kiekvieno naujo politinio ciklo pradžioje tas ratas užsisuka iš naujo. Kažkas, kas buvo nepatenkinti, arba jų manymu buvo neteisingai pritaikytos teisės normos, jie ieško būdų tą savo poziciją perteikti“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.
Seimo pirmininkas teigia, kad susitikimas įvyko prieš patvirtinant G. Palucko kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Anot jo, pradėjęs darbus premjeras remsis tarnybų informacija, kuri padės atsirinkti, kurie susitikimai būtų nepageidaujami.
„Svarbu, kad jau dabar bus ministras pirmininkas pozicijoje ir mūsų tarnybų vienas iš uždavinių yra taip pat ir prevenciškai padėti valstybės vadovas, kad tie susitikimai, kurie yra nepageidautini, jie neįvyktų“, – paaiškino jis.
Sankcionuotai Aliaksandro Lukašenkos aplinkos bendrovei „Belaruskalij“ krovus kalio trąšas Klaipėdos „Birių krovinių terminale“, G. Paluckas teigė susitikęs su terminalą kontroliuojančio verslininko Igorio Udovickio įmonėms atstovaujančiu advokatu Viliumi Nikitinu.
„Esu susitikęs su Viliumi Nikitinu. Buvo diskusija apie sankcijų taikymą, bet sankcijų taikymas išlieka arbitraže ir čia jokių pozicija tikrai nesiruošia keisti“, – aiškino G. Paluckas.
Jis teigė susitikimo nedeklaravęs, nes tai buvo ne lobistinio, o bendro pobūdžio diskusija „apie situaciją“.
Politikas taip pat pridūrė manantis, kad Vyriausybės komisijos į grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių įmonių sąrašą įtrauktas „Birių krovinių terminalas“ jame turėtų išlikti.
„Tokio pokalbio (dėl panaikinimo iš sąrašo – ELTA) tikrai nebuvo ir tame sąraše įmonė tikrai turėtų išlikti“, – nurodė G. Paluckas.
30 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų priklauso „Belaruskalij“.
ELTA primena, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ praėjusį metų spalį inicijavo arbitražo procesą prieš Lietuvą dėl trąšų tranzito draudimo.
Arbitražo teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje. Kaip skelbė portalas TV3, „Belaruskalij“ Lietuvos reikalauja atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Bendrovės teigimu, nuostolius ji patyrė nuo 2022 m. vasario 1 d. per šalį sustabdžius kalio trąšų tranzitą, turėjusį vykti iki praėjusių metų pabaigos. Sutartį su Aliaksandro Lukašenkos aplinka siejama trąšų gamintoja nutraukė „Lietuvos geležinkeliai“.
Kaip Eltai rugsėjį nurodė Susisiekimo ministerija, nuo praėjusių metų spalio „Belaruskalij“ Lietuvai vis dar nepateikė ieškinio, todėl ginčo procesas gali užtrukti. Nors buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tikėtina, kad šis terminas gali nusikelti.
Visgi, kaip jau skelbta, įprastai tokio pobūdžio bylos trunka 3–5 metus.
Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Arbitražas nagrinėjamas pagal UNICITRAL 1976 (United Nations Commission on International Trade Law – ELTA) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles. Sudaromas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų – vieną skiria ieškovas, antrą skiria atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.
Arbitražą techniškai aptarnauja Nuolatinis arbitražo teismas, įsikūręs Hagoje.
Ginčijamą sutartį su „Belaruskalij“ Lietuva nutraukė remdamasi 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip skelbta žiniasklaidoje, pati bendrovė argumentuoja, kad nutraukdama tranzitą Lietuva galėjo pažeisti 1999 m. su Baltarusija sudarytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo.
Šios sutarties denonsavimui spalį jau yra pritaręs Seimas.
