Vėliau G.Paluckas atliks žygį po frakcijas – susitiks su kiekviena atskirai ir atsakys į papildomus Seimo narių klausimus. Tuo metu galutinį sprendimą dėl G.Palucko kandidatūros Seimas planuoja priimti ketvirtadienį.
„Tai, kas kalbama spaudoje, labai dažnai prasilenkia su realybe. Daugelį jūsų pažįstu ne vienerius metus, su kai kuriais tenka pradėti dirbti jau antrą kadenciją, su kai kuriais, matyt, dar teks susipažinti.
Tačiau jeigu jau kažką apie mane žinote, tai aš visada siekiau dialogo, pagarbaus bendravimo ir konsensuso tose srityse, kurios yra svarbios mūsų šaliai, mūsų šalies strateginiams projektams ir kryptims.
Šio principo nesiruošiu keisti ir ateityje“, – pažadėjo G.Paluckas.
Pasak kandidato, užduočių naujajai valdžiai bus daug – jas diktuos tiek geopolitinė situacija, tiek šalies finansai, tiek viešųjų paslaugų kokybė, prieinamumas ir pasitikėjimas institucijomis.
„Neseniai nuskambėję skandalai dėl perteklinės biurokratijos nėra absoliučiai nieko naujo tiems, kas apskritai yra mėginęs gyvenime veikti kažką privačia iniciatyva. Deja, perteklinis reguliavimas tampa mūsų ekonomikos stabdžiu.
Tai bus vienas iš prioritetų būsimos Vyriausybės – prie Vyriausybės kanceliarijos bus įsteigta speciali komisija, kuri tą perteklinį reguliavimą ir biurokratiją yra pasiruošusi sutramdyti“, – aiškino G.Paluckas.
„Nemaišykime mūsų valstybės tarnautojų pastangų ir kompetencijų su ydingomis tvarkomis. Kaip aš dažnai sakau – geras biurokratas yra aukso vertės, nes tas, kuris žino taisykles, kuria taisykles, gali taip pat tas taisykles ir pakeisti, jeigu turi tinkamą motyvaciją ir supranta, kokie tikslai yra siekiami“, – pridūrė kandidatas į premjerus.
Kalbėdamas apie švietimo sistemą G.Paluckas stebėjosi, jog per praėjusią kadenciją padaryta tiek permainų ir pokyčių, kad švietimo sistemai dar reikia prie to prisitaikyti.
„Tuos pokyčius, kaip žmonės sako, dar reikia suvalgyti. Todėl čia vis tik reikėtų atsargių judesių, atsargaus judėjimo ir nebetrikdyti švietimo bendruomenės, kuri iš naujos valdžios tikisi daugiau dialogo, daugiau pasvertų sprendimų ir sutelktų išteklių tiems pokyčiams, jeigu jiems bus pritarta ar apsispręsta“, – aiškino G.Paluckas.
Politikas pabrėžė, kad labai tvirtus bėgius naujajai Vyriausybei reikės nutiesti ir ekonomikos srityje.
G.Paluckas kolegoms taip pat įvardijo ir kelias savo būdo savybes, kurios, anot jo, tikrai pasitarnautų būnant Vyriausybės vadovu.
„Mane geriausiai žino tie, kas su manimi yra žaidę krepšinį. Mėgstu jėgos žaidimą, esu užsispyręs ir orientuotas į tikslą. Šiuos principus ruošiuosi perkelti ir į Vyriausybės veiklą, tačiau neatsisakydamas dialogo ir ten, kur reikalingas platus sutarimas ir konsensusas“, – tvirtino kandidatas į ministrus pirmininkus.
Sulaukė klausimų
Po prisistatymo G.Paluckas sulaukė Seimo narių klausimų – iš viso po klausimą kandidatui užduoti panoro 38 parlamentarai.
Pirmoji klausimą uždavusi Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad po socialdemokratų sprendimo sudaryti koaliciją su „Nemuno aušra“, Prezidentūros retorika socialdemokratų atžvilgiu pasikeitė – prezidentas jau nori prisiimti atsakomybę už Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijas.
Politikė priminė ir G.Palucko žodžius, kai šis patarė prezidentui nelankstyti Konstitucijos. Tad V.Čmilytė-Nielsen pasiteiravo, ar prieš rinkimus stebėtas medaus mėnuo tarp Prezidentūros ir socialdemokratų jau eina į pabaigą.
G.Paluckas atsakė, kad valdžios institucijų santykis pirmiausiai turėtų būti pagarbus ir konstruktyvus, tačiau sprendimą dėl šių ministrų jis esą atliks savarankiškai.
„Visi turime tam tikrus konstitucinius įgaliojimus ir įpareigojimus atlikti vieną ar kitą veiksmą. Todėl, kaip Konstitucijoje pasakyta, kad ministras pirmininkas teikia kandidatūras – aš pasiryžęs tą konstitucinę pareigą atlikti tinkamai ir savarankiškai“, – nurodė G.Paluckas.
Konservatorius, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas G.Palucko pasiteiravo, ar naujoji Vyriausybė išlaikytų tokį patį paramos Ukrainai lygį ir taip pat paklausė, ar G.Paluckas artimiausiu metu pats ketintų nuvykti į Ukrainą.
„Matyt, reikėtų dėti tam tikrą brūkšnį tose spekuliacijose ir, beje, mano kai kuriuose nesėkminguose pasisakymuose“, – prisiminęs savo ankstesnius pareiškimus atsakė G.Paluckas, pridūręs, kad pagalba Ukrainai ir bendradarbiavimas gynybos srityje išlieka prioritetiniu klausimu.
„O kalbant apie vizitus į Ukrainą, jų buvo ir jūs su frakcijos kolegomis tikrai galėtumėte tas detales patikslinti ir pagilinti“, – teigė politikas.
Į vieną klausimą neatsakė
Konservatorė Aistė Gedvilienė priminė užsienio partnerių reakcijas po to, kai G.Paluckas su socialdemokratais nusprendė sudaryti koaliciją su antisemitizmu kaltinamo R.Žemaitaičio „Nemuno aušra“.
„Jūs į tai sureagavote apkaltindamas opoziciją antivalstybiniu veikimu. Ar jums neatrodo, kad būtent jūsų sprendimas sukėlė tokią užsienio partnerių reakciją? Ar ne būtent jūsų sprendimas dėl koalicijos su antisemito vadovaujama partija yra antivalstybinis?
Papildant klausimą, ar vis dėlto išdrįsite išeiti ir susitikti su aktyvia piliečių visuomene, kuri priversta antrą kartą rinktis, kad jūs išgirstumėte jų nerimo ir pagalbos žinutes?“ – klausė konservatorė.
G.Paluckas kalbėjo, kad demokratinėje valstybėje parlamentinių partijų teisė formuoti koalicijas turi būti gerbiama.
„Ir niekas, tiesą pasakius, nėra tos teisės ginčijęs, kalbant su diplomatinių atstovybių atstovais, ambasadoriais, mums giminingų partijų atstovais. Nerimas, be jokios abejonės, išlieka, kaip formuojant bet kokią koaliciją ar Vyriausybę – didesnis ar mažesnis“, – tikino kandidatas.
Tačiau ar susitiks su antrą kartą protestuoti išeisiančiais piliečiais, G.Paluckas taip ir neatsakė.
Konservatorė Daiva Ulbinaitė G.Paluckui priminė, kad premjerui labai svarbu turėti tvirtą politinį stuburą ir politinę laikyseną, todėl paklausė, kaip tai dera su tuo, kad jis, nepaisydamas nei G.Nausėdos įvardintos klaidos, nei mitingo prie Seimo, vis tiek pasirinko formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“.
D.Ulbinaitę taip pat domino, koks bus G.Palucko priešnuodis „koalicijos partnerių šantažui“, nes, anot jos, jo G.Paluckas neatlaikė jau prie starto linijos.
„Savo klausime jūs jau pateikėte tam tikrą apibendrinimą ir įvertinimą dėl koalicijos partnerių santykių. Kol kas tik galėčiau pasidžiaugti, ir jokio šantažo jokiame etape niekas nėra patyręs, tiesą pasakius.
Deja, turiu įvairių prisiminimų ir iš kitų laikų, kai santykis tarp koalicijos partnerių buvo gerokai emocingesnis ir blogąja prasme intensyvesnis“, – aiškino G.Paluckas.
Jis tikino Konstitucijoje nematęs tokio straipsnio ar skirsnio, kuris draustų parlamentinėms partijoms sudaryti koaliciją „savo programų įgyvendinimo siekiu“.
Klausė dėl verslo
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma paprašė G.Palucko pasidalinti detalesne informacija apie jo paties ir jo šeimos verslus.
„Kas yra jūsų pagrindinės įmonės kiti akcininkai? Kas lėmė tą jūsų akcijų vertės išaugimą beveik dvigubai 2020–2021 metais? Ar įmonė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose? Ir ar žmonos įmonės verslo partnerės laimėti viešieji pirkimai jums yra žinomi, ką dabar rašo spauda?
Ar tai kaip nors buvo analizuota – kas lėmė tokius laimėjimus? Ir kaip yra dėl sklypų trečiosiose šalyse? Ar premjerui tinka prie veido sklypai trečiosiose šalyse, ne Lietuvoje, ne Europos Sąjungoje, ne NATO šalyje?“ – klausė J.Razma.
G.Paluckas savo ruožtu tikino, kad kai kurie J.Razmos samprotavimai jam tiesiog nežinomi. Kandidatas kalbėjo, kad jo įmonė buvo įsteigta 2014 metais, o partneris – privatus asmuo, neturintis nieko bendro nei su politika, nei su viešaisiais pirkimais.
„Viešuosiuose pirkimuose mano valdomos įmonės nedalyvauja. 99 proc. produkcijos yra eksportuojama. Tai yra aukštųjų technologijų įmonė, kuri kuria elektroniką ir programinę įrangą, kuri naudojama atsinaujinančios energetikos srityje“, – aiškino G.Paluckas, tvirtinęs, kad jokio interesų konflikto šiandien nemato.
Ne pirmasis pasirinkimas
G.Paluckas – ne pirmasis socialdemokratų pasirinkimas į Vyriausybės vadovus. Į šias pareigas iš pradžių projektuota Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Politikė buvo patikinusi, jog sėkmės atveju vadovautų Vyriausybei. Visgi, po antrojo Seimo rinkimų turo europarlamentarė ėmė kalbėti dviprasmiškai ir galiausiai pranešė atsisakanti tapti premjere.
LSDP prezidiumas šią pareigą pavedė politinės jėgos vicepirmininkui G. Paluckui. Vasarą prezidentas G. Nausėda LRT televizijai buvo įvardijęs G. Palucką kaip tinkamą pretendentą užimti Ministrų kabineto vadovo pareigas.
Tiesa, praėjusį pirmadienį, negailėjęs kritikos LSDP sprendimui formuoti valdančiąją daugumą su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, prezidentas pabrėžė, kad G. Paluckas turės atsakyti į kylančius klausimus, susijusius su jo praeitimi ir buvusiu teistumu.
2012 m. Lietuvos aukščiausiasis teismas buvo konstatavęs, kad G. Paluckas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, piktnaudžiavo tarnyba.
Politiko teistumas jau yra išnykęs. Pirmadienį prezidentas buvo susitikęs su pretendentu tapti premjeru. Pasak paties G. Palucko, pokalbio metu su G. Nausėda buvo aptartos potencialios kandidatūros į būsimos Vyriausybės Ministrų kabinetą.
Kadenciją baigianti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę grąžino įgaliojimus prezidentui. Šis savo ruožtu pavedė Ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas tol, kol bus paskirta naujoji Vyriausybė.
Jei Seimas patvirtins G. Palucko kandidatūrą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
