„Visų pirma, man rodos, tokios kalbos ar pasvarstymai – jie tiesiog daro žalą. Nes jei naujoji koalicija susiburs, paskirs kažkurį užsienio reikalų ministrą, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių bus perkrauti, kaip dabar sakoma, santykius, pavyzdžiui, su Kinija, tuomet, aišku, turės būti daromas paruošiamasis darbas ir įvertinta ir galima kažkokių žingsnių žala. Dabar tai yra tiesiog tokie vieši pasvarstymai, kurių didelės prasmės aš asmeniškai nematau“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Reikia tikrai vertinti tai, kas buvo pasiekta per šiuos ketverius metus – o pasiekta pakankamai daug. Kaip ir sakiau, mūsų veiksmai, plėtojant ekonominius ryšius su Taivanu, mums atnešė naudą. Naudą ne tik per sustiprėjusius verslo ryšius, bet ir politinę naudą, kuri yra galbūt ne taip lengvai apčiuopiama“, – dėstė politikė.
Politikės teigimu, rinkimus laimėjusių socialdemokratų gretose esama ir kitokios nuomonės, nei G. Palucko.
„Tų pačių socialdemokratų gretose yra ir visai kita nuomonė apie būtent prasmę plėtoti santykius su demokratijomis, kurios yra nuo mūsų tolėliau nutolusios – būtent per tai, kad Lietuva taip pat turi rodyti, kad mes matome globalias problemas“, – kalbėjo liberalė.
„Mes turime tokį, manau, brandų politinį požiūrį demonstruoti ir aš asmeniškai manau, kad tai, kas buvo pasiekta plėtojant santykius su Indijos-Ramiojo vandenyno demokratijomis, turi būti saugoma ir tęsiama“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad Lietuvos ir Kinijos dvišalių santykių padėtis grįžo į dėmesio centrą po to, kai Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pareiškė, jog reikėtų gerinti kontaktą su Pekinu.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Nors LSDP rinkimų programoje teigiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai, socialdemokratai akcentuoja, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.
Savo ruožtu tokią poziciją remia ir Prezidentūra. Šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko siekį normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija ir viliasi, kad Pekinas pakeis savo poziciją ir šalių ambasadoriai grįš prie darbų abejose valstybėse.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
