Neoficialiai kalbinti politikai naujienų portalui Lrytas papasakojo, kodėl socialdemokratai vis palieka Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) už durų, kodėl dalis LSDP narių bijo Liberalų sąjūdžio, kaip jie paaiškins V.Blinkevičiūtės atsitraukimą ir ką būsimus ketverius metus, tikėtina, vadinsime naujuoju Lietuvos premjeru.
Kaip atrodo koalicijos dėlionė?
Į Seimą išrinkę 52 LSDP narius, sekmadienį rinkėjai socialdemokratams įteikė didžiulę galią ir rimtus derybinius svertus – tiek mandatų turėdami socialdemokratai jau gali kelti sąlygas būsimiems koalicijos partneriams, kurių taip pat turi nemažą pasirinkimą.
Kol kas tvirtesnį įsipareigojimą socialdemokratai rodo tik Sauliaus Skvernelio vedamai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, su kuria kartu turi 66 mandatus. Pastarieji antradienį bandė kilstelti derybinį spaudimą socialdemokratams, leidę suprasti, kad valstiečių būsimoje koalicijoje jie matyti nenori, todėl tiek viešai, tiek neviešai aktyviai ragina pasirinkti Liberalų sąjūdį, kuris turi 12 mandatų.
Tuo metu Liberalų sąjūdis šioje situacijoje jaučiasi ganėtinai patogiai: jie yra atviri deryboms ir darbui valdančiojoje daugumoje, mat eitų į koaliciją tik gavę tam tikrų socialdemokratų įsipareigojimų jiems svarbiais klausimais. Visgi, lygiai taip pat patogiai jie jaustųsi ir likę opozicijoje, mat ėjimas į koaliciją su kairiaisiais nebūtinai visų liberalų rinkėjų būtų pasveikintas ir sutiktas palankiai.
Socialdemokratai supranta, kad Liberalų sąjūdis būtų stabilesnis koalicijos partneris – jau dabar LSDP nariai kiek su pašaipia šypsena žiūri į vos 8 valstiečių mandatus, kurie ir taip iš esmės jau yra skilę į atskiras penkių žmonių LVŽS ir trijų žmonių I.Vėgėlės komandas.
Tačiau liberalai priešintųsi socialdemokratų planuojamai mokesčių politikai, aktyviai keltų tam tikrus žmogaus teisių klausimus, todėl būtų ne tokie patogūs kaip valstiečiai, kurie iš esmės socialdemokratams nekelia jokių didesnių reikalavimų.
O valstiečiai nuolaidžiauja ir patiems demokratams, nusprendę, kad derybinėje grupėje nedalyvaus nei pats R.Karbauskis, nei Ignas Vėgėlė, kad tik pokalbiai su S.Skverneliu ir jo komanda būtų sklandesni ir koalicija virstų realybe.
Be to, dalis įtakingų socialdemokratų galvoja, kad jeigu jie „pasirašytų“ liberalų reikalavimams, ir jų pačių rinkėjai to nesuprastų, mat šie jau atidavė aiškų mandatą kairiajai politikai.
Visgi, kalbama, kad tam tikra, jaunesnė socialdemokratų dalis labiau norėtų koalicijoje matyti liberalus, kiti vis dar rodo palankumą valstiečiams. O nemaža dalis socialdemokratų vis dar nepamiršę to, kaip 2016 metais valstiečiai, turėję 56 mandatus, su jais elgėsi – tiek derybų metu, tiek galiausiai koalicijoje. Po šitos patirties LSDP net suskilo.
Dalis neoficialiai kalbintų politikų būtent tuo ir aiškina situaciją, kodėl socialdemokratai dabar taip žemina R.Karbauskį – palieka laukti už durų, neįsileidžia prie bendro derybų stalo, nekviečia į koaliciją ir visaip kitaip vengia jiems įsipareigoti.
Tad klausimas dėl valdančiosios koalicijos – vis dar atviras. Trečiadienį LSDP prezidiumas turėtų įpareigoti partijos narius pradėti rimčiau kalbėtis su daugiau partijų nei tik demokratais ar valstiečiais. Tarp jų – ir su tais pačiais liberalais, ir net su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“.
Neoficialiai pokalbiai su liberalais jau vyksta – nors viešai į koaliciją jų niekas nekvietė ir pati partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad niekas dėl koalicijos su jais nesikalba, LSDP vicepirmininkas Gintautas Paluckas pirmadienį buvo susitikęs su V.Čmilyte-Nielsen, o kalbėta – tikrai ne apie orą.
Šiuo atveju būtent G.Palucko ir jo šalininkų pozicija dėl galimų koalicijos partnerių gali būti viena reikšmingiausių, kadangi, panašu, būtent jam gali tekti imtis premjero pareigų.
Šaltinių teigimu, trečiadienį Prezidiumo metu partijos pirmininkė V.Blinkevičiūtė bendražygiams oficialiai praneš, kad dėl su sveikata susijusių priežasčių ji šio posto užimti negali.
Nors į premjero postą aktyviai taikosi ir be Briuselio likęs Juozas Olekas, G.Paluckas turi dar vieną kozirį – rinkėjų balsą, mat G.Paluckas Seimo rinkimų metu pagal pirmumo balsus liko antroje vietoje po V.Blinkevičiūtės.
Tačiau trečiadienį susirinksiantis LSDP prezidiumas, kurį sudaro apie 50 žmonių, turėtų priimti galutinį sprendimą ir nubalsuoti, kuris iš dviejų politikų turėtų šias pareigas eiti. Tą patį vakarą sprendimas turėtų būti paskelbtas ir viešai.
Pokalbiai dėl koalicijos – tik prasideda
Kalbėdamas apie koalicijos dėliones, socialdemokratų vicepirmininkas Gintautas Paluckas naujienų portalui Lrytas patvirtino, kad po trečiadienio LSDP prezidiumo socialdemokratai pradės pokalbius su visomis parlamentinėmis partijomis – išskyrus konservatorius.
„Pamėginsime išsiaiškinti požiūrį ne tik dėl valdančiųjų koalicijų formavimo, bet taip pat ir pozicijos ir opozicijos santykį, galų gale pasižiūrėti ir pasisverti darbotvarkes, nes tai yra svarbu.
Kai kurie klausimai reikalauja kuo platesnio ir bendresnio sutarimo – ar tai būtų gynybos klausimų tęstinumas, ar mokesčių sistemos pertvarkos. Reikia žinoti, ar netinka viskas, ar tinka kažkokios dalys, kaip visa tai išdėstyta terminuose“, – pasakojo G.Paluckas.
Kad koalicijos dėlionės nesibaigia tik demokratais ir valstiečiais, įrodo ir pirmadienį įvykęs liberalų bei socialdemokratų susitikimas – G.Paluckas vyko pasikalbėti su Liberalų sąjūdžio pirmininke V.Čmilyte-Nielsen.
„Kalbėjome apie naujos frakcijos suformavimo peripetijas – mes turime visokių ūkinių reikalų, nes Viktorija yra ir Seimo pirmininkė.
Ir, atitinkamai, šnekėjome apie tai, kaip jie po Seimo rinkimų jaučiasi, kokie jų planai. Bet tai yra draugiškas pasikalbėjimas – tai nėra kažkoks derybinis ar dvišalių konsultacijų formatas, nes tai paprastai daro jau visa derybinė grupė“, – kalbėjo G.Paluckas.
G.Paluckas pripažino, kad socialdemokratų gretose yra įvairių nuomonių dėl galimų koalicijos partnerių – dalis socialdemokratų dar jaučia nuoskaudų dėl 2016 metų koalicijos patirties su valstiečiais, todėl labiau norėtų dirbti su liberalais, tačiau su liberalais sunkiau sutarti dėl programinių nuostatų.
„Ta priešistorė, aišku, yra, bet aukščiausiuose politiniuose ešelonuose tokios išreikštos nuoskaudos ar emocinės antipatijos mes tikrai nejaučiame. Profesionalūs politikai geba ir turi gebėti perlipti per tuos asmeniškumus. Be abejo, partijos narių gretose yra įvairių nuotaikų“, – pripažino buvęs partijos pirmininkas, kurio vadovavimo metu įvyko LSDP skilimas.
„Aišku, daug smagiau būti su žmonėmis, kuriuos mėgsti. Bet darbą reikia padaryti, nes tai vertina rinkėjai, ir paskui šansai būti perrinktam didėja“, – pridūrė jis.
Kaip pakryps balsai dėl premjero posto?
Panašiai kalbėjo ir kitas LSDP vicepirmininkas, buvęs europarlamentaras Juozas Olekas – anot jo, socialdemokratai tikrai atviri kalbėtis su visomis partijomis, tačiau taip pat turi įvykdyti pažadus rinkėjams, ką būtų padaryti sunkiau, jeigu koalicijoje būtų ir liberalai, turintys kitokį matymą tam tikrais klausimais.
J.Olekas kalbėjo, kad socialdemokratų ir demokratų programose yra daug panašių nuostatų, valstiečiai taip pat iš esmės sutinka su LSDP svarbiausiais tikslais. Tuo metu skirtumai tarp socialdemokratų ir liberalų nuostatų – gerokai rimtesni.
„Įgyvendinti mūsų įsipareigojimams reikia daugiau papildomų lėšų, daugiau solidarumo krypties tarp uždirbančių, ir čia atsiranda skirtis, kuri kol kas mus daugiau skiria negu jungia“, – dėstė politikas.
Tad jeigu socialdemokratai linksta prie valstiečių, kodėl taip su šia politine jėga elgiasi? Nekviečia prie derybų stalo, verčia laukti už durų, aiškiai nepasako, kad ir juos norėtų matyti koalicijoje?
„Demokratai buvo pirmi, kurie savarankiškai atėjo pas mus pasveikindami ir sakydami, kad jiems tinka mūsų pasiūlymas.
Kai kalbėjomės su demokratais, atėjo ir kiti kolegos (sekmadienio naktį, – aut.past.), bet kadangi vyko dvišalis susitikimas, tai dvišaliame susitikime trečios šalies negali būti. Ir mes atsiprašome, kad kolegoms teko palaukti, bet tas laikas nebuvo derintas, kad jie ateis“, – paaiškino J.Olekas.
Be to, J.Olekas tikino, kad 2016 metų socialdemokratų patirtis su R.Karbauskiu net nedaro tokios didelės įtakos dabartiniam sprendimui, nes tiek pat nemalonios patirties LSDP turėjo ir su pačiu S.Skverneliu ir dabartine jo komanda, kurie į koaliciją jau pakviesti.
„Net nežinau, kurioje dabartinėje frakcijoje – ar vadovaujamoje gerbiamo S.Skvernelio, ar valstiečių – yra daugiau žmonių, nuo kurių mes atsiskyrėme, nes neradome sutarimo.
Bet demokratų frakcija yra svaresnė, ir jau tai jiems suteikia pirmumą. O valstiečius mes priimame, jeigu rasime sutarimą, jie mums yra tinkami ir galėtume dirbti kartu“, – teigė J.Olekas.
Trečiadienį, kai renkasi LSDP prezidiumas, bus sprendžiamas ir premjero posto klausimas. Kieno pavardę po šio posėdžio išgirs Lietuva?
„Tikiuosi, kad išgirsime Vilijos, viliuosi, kad ji pasiliks. Prezidiume yra tokios nuotaikos, kad ji mums yra labai svarbus asmuo, ji atvedė į šią pergalę – mes visi jai labai dėkingi už tą asmeninį indėlį, ir labai norėtume, kad ji jį tęstų.
O jeigu kas nors atsitiktų, gali būti, kad jau rytoj bus galutinis sprendimas, bet gali tas sprendimas nusikelti į Tarybos posėdį, kuris bus kitos savaitės pradžioje“, – kalbėjo J.Olekas.
J.Olekas pripažino, kad išgirdus neigiamą V.Blinkevičiūtės atsakymą, būtų ir partijos narių pykčio, ir rinkėjų nusivylimo, ir rimtų konkurentų atakų.
„Tam tikro skaudulio, nusivylimo tikrai būtų, žmogiško pykčio irgi atsirastų, bet gal išgirsime tokius svarius argumentus, dėl ko tuos nusivylimus ir pyktį bus galima padėti į šalį ir kibti į darbus, nes darbo dabar padvigubės.
Manau, kad mūsų oponentai išnaudotų tokią galimybę mūsų kritikai, nusivylimo mūsų rinkėjų tarpe taip pat būtų nemažai, ir mums reikėtų tikrai labai daug dirbti, kad įrodytume, jog mumis galima patikėti“, – neslėpė ilgametis socialdemokratas.
Pats J.Olekas nesiėmė spėlioti, kaip trečiadienį LSDP prezidiume išsidalins socialdemokratų simpatijos – ar daugiau balsų surinks jis, ar G.Paluckas.
„Palikime tai demokratijos šventei – ką nuspręs bičiuliai, tą mes pripažinsime. Manau, kad tikrai išvengsime susipriešinimo, kad išrinko ne tą. Tai yra kaip renkant bet kokios komandos kapitoną – išsirenkame ir toliau darbuojamės.
O kaip tos svarstyklės galėtų pakrypti, šiandien tikrai negalėčiau atsakyti“, – kalbėjo J.Olekas.
