„Didžiausią nerimą kelia tai, ką prezidentė Sandu pasakė – apie Rusijos įtaką šiems rinkimams. Per tam tikrus žmones, kurie yra arčiau Rusijos, balsų pirkimas, kišimasis į rinkimus, dezinformacinė kampanija... Tie įvykiai turi būti ištirti ir turi būti atsakyta, kaip tai paveikė rinkimus, kiek žmonių nuomonė buvo įtakota neteisėtais būdais per šią rinkimų kampaniją“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
„Bendrai, jeigu yra pasirinkta Europos kryptis, jeigu tai yra teisėtai įvykę rinkimai, referendumas – tada kryptis yra pasirinkta. Toliau dirbsime su Moldova, stovėsime su jais drauge, tai išsakiau ir savo vizito metu praeitą savaitę“, – sakė ministras.
Pirmadienį proeuropietiška M. Sandu prakalbo apie Maskvos bandymus kištis į Moldovoje vykstančius rinkimus. M. Sandu pareiškė, kad Moldova pastaraisiais mėnesiais susidūrė su „precedento neturinčiu išpuoliu prieš šalies laisvę ir demokratiją“.
Suskaičiavus daugiau kaip 98 proc. balsų, Moldovoje vykusiame referendume dėl prisijungimo prie ES anksti pirmadienį išryškėjo apylygis rezultatas. Remiantis duomenimis, kuriuos paskelbė rinkimų komisija, „taip“ tarusių žmonių stovykla įgijo nežymią persvarą – čia priskaičiuota 50,03 proc. balsų. Tuo metu „ne“ pareiškusių rinkėjų dalis, kuri nuo pat skaičiavimo pradžios buvo didesnė, sudaro 49,97 proc.
Sekmadienį Moldovoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl narystės ES. Balsavimą nustelbė būgštavimai dėl galimo Rusijos kišimosi.
