Tiesa, nors pagrindinė rinkimų diena laukia sekmadienį, o galutinį naujojo parlamento paveikslą matysime tik spalio pabaigoje, jau kurį laiką ir pačių politikų lūpose netyla kalbos apie tai, kaip atrodys naujoji valdančioji koalicija ir kur bus brėžiamos raudonos linijos.
Didžiausia valdančioji partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – paragino kitas politines jėgas burti „sanitarinį kordoną“ prieš radikalias partijas ir netgi nebeatmeta bendro darbo galimybės su reitingų viršūnėse esančiais socialdemokratais. Šie atkerta – toks scenarijus visiškai neįmanomas.
Apie tai, kad vaivorykštinės koalicijos naujajame Seime būti negalės, antradienį tvirtino ir prezidentas Gitanas Nausėda, savo žodžiais aiškiais pademonstravęs, kad konservatorių būsimoje valdančiojoje daugumoje matyti nebenori.
O ką apie tai galvoja patys rinkėjai? Portalas Lrytas paklausė į Vilniaus miesto savivaldybę iš anksto balsuoti atvykusių gyventojų, ar jiems reikėjo pasukti galvą sprendžiant, už ką balsuoti, ir kokią naująją koaliciją Seime jie įsivaizduotų.
Rinkėjų apklausos – dar ne viskas?
Sostinės savivaldybėje sutiktas Tomas svarstė, kad prieš rinkimus palaikymas įvairioms partijoms neretai gali atrodyti vienoks, o po rinkimų paaiškėja, kad vaizdas – visai kitoks. Tai, pasak vilniečio, galima paaiškinti rinkėjų nuoširdumu.
„Juk žinote tas visas istorijas dar nuo 1992 metų rinkimų, kai įvairūs sociologų tyrimai rodė viena, o vėliau paaiškėja, kad yra kitaip. Rinkėjai nėra nuoširdūs, kai kalba, plius, skiriasi kartos – žmonės, gimę XXI amžiuje, balsuoja vienaip, o žmonės iš senesnių laikų ar matę sovietmetį – kitaip.
Dar yra Vilnius, regionai – ten dar visokių dalykų yra. Labai dažnai apie ateitį sprendžiame būdami Vilniaus mieste, bet dar yra vienmandatės, tai siurprizų būna visada“, – vertino Tomas.
Vyras pastebėjo, kad šiemet matome kiek daugiau susibūrimų į koalicijas, o tai daug papildomo aiškumo taip pat neduoda.
„Gali būti visaip. Kaip bus – pamatysime, bet spėju, kad labai ypatingų, kardinalių pasikeitimų nematysime. Ir dabar yra gana skirtinga koalicija.
Aišku, pas mus tos partijos pagal situaciją kartais keičia savo nuostatas ir principus, kartais visi susivienodina, o kartais tampa labai skirtingi, bet manau, kad tikrai visi sutartų. Niekas nenori turėti krizės Vyriausybėje – visi nori dirbti, atstovauti. Tai koaliciją įsivaizduoju įvairiausią.
Nors neįsivaizduoju, pavyzdžiui, konservatorių koalicijos su kokia „Nemuno aušra“ ar kitais neaiškiais antivalstybininkais“, – komentavo Tomas.
Vilnietis teigė stebėjęs ir debatus, ir apskritai rinkiminę kampaniją, bet joje pasigedo profesionalumo.
„Mes dar turime likusią senąją tvarką, kai yra verkšlenimas žmogui, kuris neva yra alkanas, pavargęs ir sušalęs – nėra profesionalumo. Lietuva yra pasikeitusi ir norisi truputį aukštesnio lygio debatų.
Ne visa tauta yra kvaila ir neišsilavinusi – yra daug išsilavinusių ir sėkmingų žmonių, ir apskritai pastaruoju metu mes jau neblogai gyvename. Taip, problemų yra – ir vidaus, ir išorės – bet reikia aukštesnio lygio, o ne to, kad kolūkiai sugriauti, žmonės neturi už ką pavalgyti.
O šiaip tokia nyki kampanija. Anksčiau būdavo stovyklos, kas už ką, kaip kokiuose filmuose – bet gal žmonėms viskas gerai, gal taip ir turi būti. Toks lietuviškas išlaikytas būdas“, – portalui Lrytas kalbėjo Tomas.
Spėjimai dėl koalicijų – patys įvairiausi
Vilnietė Danutė tvirtino, kad apsispręsti jai sunku nebuvo – mat visada balsuoja „už tuos pačius“. Tačiau naująjį Seimą moteris įsivaizduoja liūdnai.
„Nepalaikau tų, kurie ruošiasi tapti valdančiąja dauguma – tos partijos ir kitų likusių. Jei jie susijungs su ta atitinkama, kur labiausiai reiškiasi vienas veikėjas, bus labai liūdna“, – svarstė senjorė.
Paklausta, ar, jos manymu, parlamente galėtų funkcionuoti vaivorykštinė koalicija iš kelių labai skirtingų politinių jėgų, moteris to spėti nesiryžo.
„Manau, kad nieko nesigautų ten jiems. O gal? Na toks klaustukas“, – mąstė Danutė.
„Man svarbiausia, kad būtų taika pasaulyje ir kad krašto apsaugos ministro pareigas užimtų energingas, darbštus žmogus, kaip buvo dabar“, – sakė vilnietė.
O štai Audrius iš Vilniaus įsitikinęs, kad naujojoje koalicijoje greičiausiai matysime ir konservatorius, ir socialdemokratus, ir liberalus.
Pastebėjus, kad socialdemokratai griežtai atmeta darbo su TS-LKD galimybę, vyras tik numojo ranka: „Neturės iš ko rinktis“.
„Vis tiek bus reikalinga dauguma, kažkaip reikės tai spręsti. Arba reikės dirbti kartu, arba rietis kaip katėms su šunimis“, – sakė vilnietis.
Pačiam Andriui išsirinkti mėgstamą partiją labai sunku nebuvo – kaip pats teigė, balsavo už tai, kas rūpėjo ir domino jį pastaraisiais metais.
„Nepaisant tų visų prorusiškų ruporų, stengiamės palaikyti Lietuvą – už Lietuvą ir balsuojame. Šiemet įsiminė žmonių neišprusimas, smegenų pudrinimas. Kai kurie debatai yra atitolę nuo realybės – daugiau pažadų nei tikrovės“, – įvertino jis.
Iš anksto balsuoti atvykusi vilnietė Gražina tikino, kad naujoje koalicijoje iš esmės matytų tris partijas. Tiesa, ne tas, kurios daugumą parlamente sudaro dabar.
„Nemuno aušra“, gal „Laisvė ir teisingumas“, valstiečiai ir žalieji. Jei iš šitų trijų išeitų, gal ir būtų gerai. Na, gal dar socdemai“, – vardijo moteris.
Paklausta, ar jos apsisprendimui įtakos neturėjo kai kuriuos iš jos minimų favoritų gaubiantis neigiamas kontekstas, Gražina teigė to nesureikšminanti.
„Kaltinimų visiems galima pripaišyti“, – aiškino vilnietė.
Pati Gražina gyventojams patarė atidžiai stebėti kandidatus ir informacijos ieškoti visur, kur tik įmanoma, taip pat įsiklausyti į savo norus.
„Pasiūlyti ir parašyti galima daug ką – reikia pačiam rinkti daug informacijos iš visų šaltinių ir atsirinkti pačiam asmeniškai. Aš, pavyzdžiui, esu senjorė, visada einu į rinkimus, ir manau, kad čia yra pilietinė pareiga balsuoti. Net vaikų nereikia klausyti – viską pačiam.
Dabar senjorai apsiskaitę, tai tikrai nereikia tingėti“, – ragino moteris.
O štai Vilniuje gyvenantis Vytautas tikisi, kad naujoji valdančioji koalicija Seime bus arba tokia pati, arba į ją panaši.
„Nes labai gerai gyvename. Palinkėčiau atsukti tris dešimtmečius atgal ir pažiūrėti, kas tą Lietuvą atstatė. Viskas labai paprasta“, – argumentavo jis.
Visgi jei būsima koalicija būtų fragmentuota ir su labai išsiskiriančiomis pažiūromis, pasak Vytauto, darbas tikrai strigtų. Neigiamai jis vertina ir dalį šios rinkiminės kampanijos metu pamatytų kandidatų.
„Baisu, labai blogai. Debatai buvo kažkoks siurrealistinis šou – ne tokią Lietuvą noriu matyti, ir tie debatai buvo kaip siaubo filmas. Žiūrėjau visus, bet labai liūdna“, – konstatavo Vytautas.
Panašiai galvojo ir savivaldybėje sutikta Aistė.
„Realias partijas koalicijoje matau tris – tas tris dabar matau ir Seime. Nežinau, kiek bus ta pati, bet viliuosi, kad išliktų.
Manau, kad visi yra protingi ir rastų bendrą kalbą, bet, aišku, sunkumų būtų“, – svarstė moteris.
Dar viena vilnietė Milda nuogąstavo, kad, jos manymu, į valdžią veržiasi „labai populistinės partijos, kurios viską neigia ir nieko neteigia“. Pasak moters, tokia situacija baugina.
„Neigti yra labai paprasta, lengva sakyti, kad viskas blogai ir viskas ne taip. O ką jie ketina daryti – tai šakėm ant vandens rašyti“, – komentavo Milda.
Jos teigimu, būsima koalicija gali atrodyti įvairiai, bet pati, kaip rinkėja, tikisi tiesiog taikos ir kompromisų.
„Aš manau, yra toks bangavimas – dabar, aišku, turbūt konservatorius mes žemyn, į viršų lips socdemai, bet labai tikiuosi, kad jie nedraugaus su didžiaisiais populistais, su pseudo žaliaisiais, o ras labiau kompromisinį, taikesnį variantą.
Iš pradžių turbūt tikrai bus sunku, nes tie, kurie buvo opozicijoje, lyg ir nori mesti keršto strėlę, kad kažkada negalėjo pasiekti to, ko norėjo, tai manau, pradžia Seime bus labai sudėtinga“, – spėjo Milda.
Kur ir kaip balsuoti?
Primename, kad trečiadienį tęsiasi antradienį prasidėjęs išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Rinkėjai jau antrą dieną galės balsuoti visų 60 Lietuvos savivaldybių pastatuose ir papildomai įsteigtose balsavimo vietose.
Trečiadienį taip pat prasidėjo tris dienas truksiantis balsavimas ligoninėse, socialinės globos, rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose. Teise balsuoti iš anksto gali pasinaudoti rinkėjai, kurie ateinantį sekmadienį negalės atvykti į savo rinkimų apylinkes.
Kaip informuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), visi rinkėjai galės savo balsą atiduoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Spalio 11–12 dienomis rinkimų komisijų nariai aplankys rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Rinkėjų sąrašuose įrašyti per 2 mln. 326 tūkst. rinkėjai, 569 tūkst. iš jų turi teisę balsuoti namuose. Šia teise nusprendė pasinaudoti beveik 95 tūkst. rinkėjų. Balsavimas užsienyje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse organizuojamas kiekvienos atstovybės nustatytu laiku. Balsuoti užsienyje užsiregistravo per 49 tūkst. rinkėjų.
VRK primena, kad balsuodami Seimo rinkimų pirmajame ture rinkėjai gali reitinguoti jiems patinkančius kandidatus. Tokiu būdu rinkėjai suteikia jiems didesnę galimybę būti išrinktiems į parlamentą. Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą.
Pagrindinė Seimo rinkimų diena yra spalio 13 d., sekmadienis. Rinkimų apylinkės duris atvers 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro.
Per artėjančius Seimo rinkimus bus išrinktas 141 Seimo narys. Į 70 mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pretenduoja 1721 kandidatas, į 71 vietą vienmandatėse rinkimų apygardose – 699 kandidatai.
