Nors G.Landsbergis, tikėtina, turi užnugarį Briuselyje, Prezidentūros komanda vardija kitas konservatorių politikų pavardes, kurias verčiau matytų eurokomisaro poste.
Kokį politinį žaidimą žaidžia šalies vadovas? Ar gali būti, kad prezidentas patvirtintų G.Landsbergio kandidatūrą, tačiau mainais prašys kito politiko galvos?
Ir kodėl politikos ekspertai šioje Prezidentūros dėlionėje mato socialdemokratų šešėlį?
Ko gali tikėtis?
Praėjusią savaitę prezidentas G.Nausėda, tiesiai paklaustas, ar tvirtintų premjerės pateiktą G.Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus, jei tokia situacija susiklostytų, tiesiai ir atsakė – teigė matantis geresnių kandidatų, ypač todėl, kad tai nebus užsienio politikos komisaro pozicija.
O antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas įvardijo, ką prezidentas matytų tais geresniais kandidatais: anot šalies vadovo, Lietuva galėtų siekti su finansais susijusio portfelio, o jį užimti galėtų premjerė Ingrida Šimonytė arba finansų ministrė Gintarė Skaistė. F.Jansonas užsiminė ir apie galimą gynybos komisaro poziciją.
Pati premjerė I.Šimonytė jau ne kartą yra sakiusi, kad tokių pareigų imtis negali ir nenori. Tuo metu G.Skaistė tokių galimybių nekomentavo.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius svarstė, kad prezidento žodžiai, jog nebūtinai visi Europos politikai veržiasi Baltijos šalims atiduoti visus portfelius, kurie yra susiję su užsienio politika, yra tiesa.
Anot jo, dar neaišku, ar tikrai bus sukurtos gynybos komisaro pareigos – tai priklausys nuo naujojo Europos Komisijos (EK) pirmininko sprendimo.
Tad, be užsienio politikos įgaliotinio, į kurį Lietuva tikrai nepretenduoja, lieka dar du galimi variantai – vadinamasis plėtros komisaras ir komisaras, atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą, kitaip tariant – rūpinimąsi parama demokratijai kituose žemynuose.
„Šis portfelis nebūtų Lietuvai labai aktualus. Ir jeigu daugiau šalių renkasi teikti kandidatus, kurie yra labiau diplomatinio profilio, kyla rizika, kad kažkuris iš jų galiausiai gaus portfelį, kuris bus mažai susijęs su jo didžiausiomis stiprybėmis.
Jeigu Lietuva anksti susitaria dėl G.Landsbergio ir kovoja dėl to, kad jis gautų plėtros ar gynybos komisaro postą, tai sėkmės tikimybė yra ne tokia jau maža, nes G.Landsbergis yra partijos pirmininkas, o Europos Liaudies Partija yra įtakingiausia Europos Sąjungoje“, – įvertino politikos analitikas.
Keturi tikslai
Tačiau šiuo atveju G.Landsbergis atsimuša į Prezidentūros sienas ir galimą G.Nausėdos „ne“.
M.Baltrukevičius pastebėjo, kad prezidentas idealiu atveju norėtų pasiekti kelių skirtingų dalykų, kurių tarpusavyje suderinti nepavyks.
Politikos analitiko manymu, šioje eurokomisaro skyrimo dėlionėje G.Nausėda žaidžia savo žaidimą ir siekia kelių tikslų.
Pirmiausiai šalies vadovas greičiausiai norėtų, kad į EK keliautų ne G.Landsbergis – ir dėl praeityje sudėtingų politikų santykių, ir dėl to, kad konservatorių lyderis Lietuvoje yra labai nepopuliarus.
Be to, šalies vadovas siekia pasirodyti tvirtas, nori parodyti, kad jo nuomonė politinėje arenoje yra reikšminga, jo klausoma.
Tačiau tuo pačiu prezidentas turi nesukelti ir didelės, nesuvaldomos krizės – neprieiti prie tokios situacijos, kai premjerė I.Šimonytė grasins trenkti durimis, nes ir toks scenarijus prezidentui nebūtų naudingas.
Galiausiai šalies vadovas iš šios situacijos turi išeiti nugalėtoju – turi pasverti savo ambicijas, savo galias prieš Tėvynės sąjungą.
Galimi mainai?
Todėl politikos analitikas neatmeta, kad prezidento G.Nausėdos ir visos Prezidentūros komandos aiškiai demonstruojama galia, įspėjimai, kad prezidento „apeiti nepavyks“ gali būti ir savotiškas savo pozicijos stiprinimas prieš galimas tarpusavio derybas ir mainus.
„Gali būti visokių laviravimų, visokių užkulisinių susitarimų, pavyzdžiui – neatmesčiau varianto, kad prezidentui bus leidžiama ramiai pakeisti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką mainais už tai, kad jis nuolankiau pasižiūrės į G.Landsbergio kandidatavimą.
Kai yra nemažai priešiškumo, politika dažnai yra kompromisai. Jeigu nori, kad tavo oponentas į kažką atlaidžiau pasižiūrėtų, turi pasižiūrėti, kokias nuolaidas pats gali padaryti“, – spėjo M.Baltrukevičius.
Politikos analitikas pastebėjo, kad prezidento galimybes plačiau užsimoti prieš dabartinę Vyriausybės sudėtį riboja natūralūs pokyčiai Ministrų kabinete.
„Jau dabar atsiranda du nauji ministrai, ir prezidentas turėtų susimažinti savo apetitą atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad dabar jis turėtų būti įtraukiamas į dviejų ministrų skyrimą“, – kalbėjo jis.
Be to, Laisvės partija ar Liberalų sąjūdis tikrai nedarys jokių nuolaidų ir savo deleguotų ministrų dėl G.Landsbergio tikrai nesutiks patraukti.
„Tokiu atveju praktiškai lieka tik tie Tėvynės sąjungos ministrai, kurių pozicijos partijoje yra labai stiprios ir tvirtos, kurių nepalyginsi su K.Navicku, kuris tokio svorio neturi – dar ne taip seniai jis buvo S.Skvernelio ministras“, – priminė politikos analitikas.
„Sklandus K.Navicko pakeitimas į sklandų G.Landsbergio patvirtinimą būtų logiškiausi mainai“, – pridūrė jis.
Žaidimas už socdemus?
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas mato dar vieną variantą, kodėl Prezidentūra įvardija I.Šimonytės, kaip galimos kandidatės į eurokomisares, pavardę, nors ši jau pasakiusi, kad tokių pareigybių nenori ir jų nesieks.
Politologas svarstė, kad tokiu būdu Prezidentūra žaidžia savotišką dvigubą žaidimą – ir G.Landsbergis nepaskiriamas į EK, ir sukuriamos Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) palankios aplinkybės.
„Vienas variantas yra tai, ką matėme ir prezidento rinkimų kampanijos metu ir ką tarp eilučių galėjome išskaityti jo metiniame pranešime – kad G.Nausėda, kaip ten bebūtų, gana artimai bendradarbiauja su socialdemokratais, ir kažkiek užsiima jų rinkimine kampanija.
Tad neatmesčiau, kad šis dėmesys I.Šimonytei kaip galimam variantui yra tiesiog bandymas išvilioti iš Lietuvos paskutinę rimtą galimą konservatorių sąrašo lyderę.
Nes M.Navickienė iškrito, ir jeigu I.Šimonytė būtų išviliota į EK, konservatoriai atsidurtų toje pačioje situacijoje, kokioje yra ir socdemai“, – svarstė I.Kalpokas.
„Aišku, I.Šimonytė yra viešai atmetusi galimybę kraustytis į EK, bet prieš metus ji žadėjo ir atsistatydinti. Tai su tais duotais žodžiais būna taip: žodį duodu, žodį atsiimu“, – pridūrė jis.
