„Tai buvo dvišalis susitikimas, netrukus pasirašysime susitarimą dėl saugumo garantijų. (...) Tai pakankamai išsamus tekstas ir džiaugiuosi, kad pagaliau pasirašysime šį dokumentą, nors ir šiaip darome viską, kas mūsų galioje, kad Ukraina gautų karinę paramą iš mūsų pačių, tiek iš partnerių, tiek politiškai remiame Ukrainą“, – LRT žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Svarbiausias dalykas yra šio susitarimo tęstinumas, jis yra ilgalaikis, numato mūsų nuolatinį įsipareigojimą ir tai labai svarbu. Politinė konjunktūra gali keistis tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje, bet labai svarbu, kad jokie konjunktūros vėjai nepakreiptų šito mūsų kurso“, – teigė šalies vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad panašius susitarimus su Ukraina pastaruoju metu pasirašo bei ketina pasirašyti ir kitos Bendrijos narės.
„Tai padarys tiek ES, tiek Lietuva, tiek ir Estija, mano žiniomis. (...) Daugelis valstybių daro tą patį – mūsų sąjungininkai džiaugiasi matydami, kad dar iki Vašingtono susitikimo vis daugiau tokių susitarimų yra pasirašoma, nes buvo išreikštas toks pageidavimas“, – kalbėjo prezidentas.
Trečiadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, jog kasmetinė Lietuvos karinė parama Ukrainai negali būti mažesnė nei ketvirtadalis procento nuo BVP. Prezidento G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio teigimu, tokios karinės paramos vertė sudarys maždaug 190 mln. eurų per metus.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas džiaugėsi, jog Lietuvai iš esmės pavyko tris kartus padidinti prieš metus patvirtintą paramos Ukrainai planą.
