Taip atsitiko ir trečiadienį – vaizdus su garbaus amžiaus vyru, atsigulusiu ant raudono kilimo ir galvą, panašu, padėjusio ant dokumentų šūsnies, užfiksavo naujienų portalo lrytas.lt skaitytojai.
Kaunietis dėl pensijos Kauno arkivyskupijoje pradėjo lankytis dar pavasarį.
Paprastai jis ateina rytais, pabūna maždaug iki 14 valandos, kuomet Kauno arkivyskupijos kurija užrakinama, ir išeina. Ir tai daro kone kasdien.
Koridoriuje ant grindų jis atsigula jau ne pirmą kartą – su juo bendraujama gražiuoju, policija nekviečiama.
Pasak Kauno arkivyskupijos atstovo spaudai Dariaus Chmieliausko, vyras prieš daugelį metų dirbo labdaros organizacijoje „Caritas“, kurį yra integruota į Lietuvos Katalikų Bažnyčios struktūrą.
„Sodros“ archyvuose pensininkas nerado įrašų, liudijančių apie dviejų mėnesių trukmės darbo stažą „Carite“ sovietmečio pabaigoje – nepriklausomybės atkūrimo pradžioje.
„Du mėnesiai darbo stažo liko nefiksuoti – prieš tai ir po to jis buvo įdarbintas, ir buvo viskas tvarkoje, dokumentacija išlikusi. Tačiau kažkokie dviejų mėnesių algalapiai yra dingę.
Nuo to pensija jam keistųsi kelis eurus. Žmogui buvo siūlytos įvairios išeitys, taip pat ir kompensacija“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo D. Chmieliauskas.
Tačiau su siūlymais kaunietis nesutinka – jis jaučiasi apgaudinėjamas, mano, kad jo atžvilgiu nesąžiningai elgiamasi ir tokiais protesto būdais, kaip pats teigia, kovoja už teisingumą.
Anksčiau dėl pensijai padidinti trūkstamų dokumentų vyras lankėsi „Carite“, o šios organizacijos atstovai atvedė jį į Kauno arkivyskupiją, kurioje yra archyvų dalis.
Tačiau prapuolusių buhalterinių dokumentų niekaip nepavyksta rasti.
„Ir bėda, ir skausmas, kad su žmogumi nepavyksta susikalbėti. Jis sakė ne dėl pinigų tai darantis, o todėl, kad surastų dokumentus, pasiektų teisybę“, – teigė Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai.
Arkivyskupijos ir „Carito“ darbuotojų tvirtinimu, niekas piktybiškai prieš šį žmogų nėra nusiteikęs, tiesiog po daugelio metų archyvuose nepavyksta rasti reikalingų dokumentų.
