„Čia, gerbiamieji, ketinau padėti tašką. Deja, pastarieji įvykiai neleidžia to padaryti. Kaip atsitinka, kad sąsajų su verslais kartelę nuleidome taip žemai, jog pasiskraidymo su kriminalinės praeities asmeniu faktui iškilus į viešumą viskas, ką sugebama ištarti, yra tas senokai begirdėtas „ministrė nekalta, aplinka kalta“, – jau baigdamas skaityti metinį pranešimą pridūrė G.Nausėda.
„Arba dar blogiau – kaip atsitinka, kad abejotinos reputacijos ir ryšių įmonė sugeba dominuoti atsiskaitymo su viešuoju sektoriumi rinkoje gana ilgą laiką. Šiuos klausimus reikės atsakyti. Svarbu, kad šių atsakymų neiškraipytų artėjantys rinkimai“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidento žodžius jau apžvelgė ir patys valdantieji. Apskritai pranešimą įvertinusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pozityviai pažiūrėjo į tai, kad G.Nausėdos priešprieša su konservatoriais visgi netapo svarbiausiu kalbos akcentu.
„Buvo paminėta daug sričių, kurioms dėmesys būtinas, ir čia ginčytis negali – švietimas, susisiekimas, energetika, kalba buvo ir apie mokesčių sistemos pertvarkas, kurios nebuvo sėkmingos“, – vardijo ji.
„Man, kaip liberalei, tikrai rezonavo prezidento mintys apie savivaldos savarankiškumą – mes nepritariame Laisvės partijos siūlymui atimti resursus, būtinus gyvybinėms savivaldos funkcijoms, ir permesti į gynybos fondą, tai su šiuo akcentu tikrai sutinku.
Galbūt ko pritrūko, tai pritrūko net paminėjimo žmogaus teisių, nes kalbant apie vieningą, solidarią, susitelkusią visuomenę, nepaminėti žmogaus teisių koncepcijos – man šito tikrai pritrūko“, – pastebėjo Seimo pirmininkė.
G.Nausėdos pranešimą įvertino ir Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Prezidentas paminėjo vienijimo būtinybę, bet pačiam nesvetimas konfliktas šitame politiniame lauke“, – pastebėjo A.Armonaitė, pridūrusi, kad konfliktai tarp Prezidentūros ir konservatorių iš tiesų vargina ir trukdo.
„O šiaip, daug teisingų dalykų, viskas girdėta, bet reikia ir aiškaus plano – ne tik konstatuoti, kas yra ne taip. Reikia plano, krypčių į ateitį, tai, matyt, prezidentas ir apie tai galėjo pakalbėti“, – komentavo A.Armonaitė.
Nors, kaip teigė prezidentas, kritikos M.Navickienei jo kalboje iš pradžių nebuvo, pasak A.Armonaitės, tokio papeikimo buvusiai ministrei reikėjo tikėtis.
„Na, matyt, neturėti to kalboje būtų buvę gana keista, nes tai yra aktualija, kuri kurį laiką čia viešojoje erdvėje buvo labai plačiai aptarinėjama, ir dar bus tikriausiai“, – svarstė Laisvės partijos pirmininkė.
Kad M.Navickienės kampas nebus pamirštas, nenustebino ir V.Čmilytės-Nielsen.
„Improvizacijos nėra blogai, bet taip, tikriausiai tai buvo ta kalbos dalis, kuri po tos aukštos susitelkimo natos vėl šiek tiek grįžo į šiandienines aktualijas, o aktualijos yra tokios. Tonas kalbos pasikeitė, taip“, – vertino Seimo pirmininkė.
Pasak jos, tenka pripažinti, kad klausimų dėl M.Navickienės yra ir jų kasdien vis daugėja, bet situaciją turėtų išsiaiškinti institucijos, o ne opozicija.
