„Gal užkliuvo mano rusakalbė kosmetologė?“, „Gal Ispanijoje poilsiavusi direktorė bendravo su rusakalbiu kaimynu, o gal naujasis akcininkas turi draugę baltarusę?“ – tokias versijas pusiau rimtai, pusiau juokais ėmė kelti ir vienas į kitą šnairuoti Vilniuje įsikūrusio mokslinio-techninio susivienijimo „Novatex“ darbuotojai.
Šioje 33 metus Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse veikiančioje mokslinių technologijų įmonėje sąmyšį sukėlė žinia, kad ji kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tokį sprendimą priėmė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) priklausančios Gynybos resursų agentūros (GRA) viešojo pirkimo komisija.
Patikėjo valstybės paslaptis
„Novatex“ – viena seniausių įmonių Baltijos šalyse, parduodančių ir prižiūrinčių jonizuojančiosios spinduliuotės įrangą, o dalis kariuomenei ir kitoms tarnybos parduodamos produkcijos – valstybės paslaptis.
Toks sprendimas pribloškė susivienijimo generalinę direktorę Zinaidą Tamaševičienę, kuri daug metų turi Valstybės saugumo departamento (VSD) išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, o pats susivienijimas – patikimo tiekėjo pažymėjimą.
Fizikos ir matematikos mokslų daktarė 72 metų Z.Tamaševičienė 1991-aisiais buvo viena įmonės „Novatex“ įkūrėjų ir jai vadovauja nuo 1994 metų.
Tuo metu keli mokslininkai užėmė laisvą nišą rinkoje ir ėmė gaminti įrangą, kurios labiausiai reikėjo Ignalinos atominei elektrinei, vėliau pradėjo bendradarbiauti ir su kariuomene.
„Buvo įdėta labai daug darbo, pastangų ir žinių. Iki šiol mūsų įmonėje beveik visi, išskyrus buhalteres, yra fizikai“, – pasakojo mokslininkė, kurios pėdomis pasekė ir dukros.
Iš svarbių tarnybų – tyla
Z.Tamaševičienės teigimu, norint sužinoti, kodėl įmonė buvo pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, teko nueiti ilgą kelią.
Įmonės vadovė siuntė raštus ir VSD, ir KAM, prašėsi į priėmimą: „Norėjau sužinoti, ką darėme blogai. Juk buvo įmanoma viską ištaisyti: jei turėjome kažkokių pavojingų ryšių – juos nutraukti, jei įtarimų kėlė koks nors darbuotojas – jį atleisti.“
Tačiau jokio atsakymo iš šių tarnybų Z.Tamaševičienė negavo. Vien tam, kad sužinotų, kokią grėsmę ėmė kelti valstybei, „Novatex“ kreipėsi į teismą.
Nors teismas tik patvirtino KAM išvadą, kad „Novatex“ kelia grėsmę saugumui, verslininkai sužinojo, kas užkliuvo žvalgybai.
Išsigando dėl reputacijos
Šios istorijos pradžia pasirodė itin paini.
Prieš metus „Novatex“ sulaukė GRA pranešimo, kad laimėjo konkursą dėl apsauginių pirštinių tiekimo Karinėms jūrų pajėgoms. Antroje vietoje liko bendrovė „ProgGear LT“ – pavadinimą pakeitusi „Nota Bene“, kuri buvo įsivėlusi į vadinamąjį kariuomenės pirktų auksinių šaukštų skandalą.
Paaiškėjus, kad virtuvės įrankiai kariuomenei buvo parduoti aštuonis kartus brangiau nei rinkos kaina, „Nota Bene“ buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau jos akcininkai netrukus įkūrė naują bendrovę ir vėl pradėjo dalyvauti kariuomenės rengiamuose konkursuose.
Tą pačią dieną, kai „Novatex“ sulaukė žinios apie laimėtą konkursą, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas Gynybos resursų agentūrai bei Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybai nusiuntė raštą, kuriame teigiama: „Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas pagal kompetenciją šiuo metu neturi pakankamai duomenų, kad „Novatex“ nėra patikima ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.“
Bet kitame sakinyje imta tuo abejoti: „Krašto apsaugos sistemos subjektų sutartiniai santykiai su Rusijos ir Baltarusijos subjektais galėtų būti rizikos veiksnys nacionalinio saugumo interesams, taip pat galėtų padaryti žalos perkančiosios organizacijos reputacijai.“
Aptiko rusiškų pavardžių
Dokumente, kuris ilgą laiką buvo įslaptintas, departamentas atkreipė dėmesį, kad „Novatex“ buvo įregistruota reorganizavus Sovietų Sąjungos mokslų akademijos mokslinį-techninį susivienijimą NOVA, o 1991 metais tarp „Novatex“ steigėjų buvo du Maskvoje gyvenę asmenys.
Be to, žvalgyba išsiaiškino, kad 2002–2016 metais „Novatex“ akcijų turėjo Vilniuje gyvenantis 74 metų Sergejus Astrachankinas, kuris iki 1992-ųjų Rusijai priklausančiame atominiame ledlaužyje buvo vyresnysis radiacinės saugos specialistas.
Pažymoje dar nurodyta, kad daugiau nei prieš dvidešimtmetį, 2001- aisiais, tarp „Novatex“ klientų buvo Rusijos ambasada. Z.Tamaševičienė paaiškino, kad tąkart Rusijos ambasada įsigijo rentgeno aparatą, skirtą įeinančių asmenų rankinėms tikrinti.
Iš atvirų informacijos šaltinių pareigūnai nustatė, kad nuo 2008 metų „Novatex“ bendradarbiauja su įmonių grupe „Polimaster“, kuri gamino radiacijos kontrolės priemones Baltarusijos atominei elektrinei.
Be to, departamento žiniomis, 2016 metais Lietuvos institucijų atstovai iš „Polimaster“ buvo gavę USB laikmeną su informacija apie bendrovę ir jos veiklą.
Šioje laikmenoje esą buvo aptikta kenkėjiškos, šnipinėti skirtos programinės įrangos dalis, skirta nuotolinei prieigai prie kompiuterio, jo naudotojui to nežinant.
Suskubo nutraukti sutartis
Tokios Antrojo operatyvinių tarnybų departamento informacijos užteko, kad KAM sudaryta viešojo pirkimo komisija nuspręstų, kad „Novatex“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Į VSD ir Generalinę prokuratūrą kreiptasi nebuvo. Departamentas informavo, kad „Novatex“ turi (turėjo) ryšių su Rusija ir Baltarusija“, – teigiama vos pusantro puslapio užimančiame komisijos sprendime.
Šiuo sprendimu „Novatex“ buvo pašalinta iš pirštinių ir popierinių indikatorių tiekimo konkurso, nors jau buvo pripažinta jo nugalėtoja.
Apie panaikintus pirkimo rezultatus įmonė „Novatex“ buvo informuota laišku, kuriame abstrakčiai nurodyta, kad tai padaryta iš valstybės institucijų gavus informacijos, kuri pažymėta slaptumo žyme.
Į žinią, kad „Novatex“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, greitai sureagavo ir kitos tarnybos.
Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas pranešė, kad nutraukia prieš metus sudarytą bombų ieškiklių pardavimo sutartį.
Visi akcininkai – lietuviai
„Novatex“ vadovė Z.Tamaševičienė tvirtino, kad visa ši informacija surinkta paviršutiniškai, todėl nėra visiškai teisinga.
„Novatex“ atstovai VSD, KAM ir jai priklausančioms institucijoms pateikė 1994 metų akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, kad susivienijimo vadove skiriama Z.Tamaševičienė, o visi keturi akcininkai – Lietuvos piliečiai.
Pareigūnams užkliuvęs S.Astrachankinas turėjo 3,7 proc. „Novatex“ akcijų, kurias 2016-aisiais pardavė susivienijimo vadovei, o pernai rugsėjį išėjo ir iš bendrovės „Amtest“, kuriai vadovauja Z.Tamaševičienės dukra.
Z.Tamaševičienė neneigė, kad su jais bendradarbiaujanti įmonių grupė „Polimaster“ išties kurį laiką veikė Baltarusijoje, tačiau prieš porą metų buvo reorganizuota.
„Novatex“ palaiko verslo ryšius su bendrove „Polimaster Europe“, kurios vienintelė akcininkė ir vadovė Liudmila Antonauskaja aktyviai dalyvavo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą veikusių organizacijų veikloje ir nuo 2021 metų gyvena Lietuvoje.
Be to, šia bendrove pasitiki ir JAV vyriausybė. Praėjusiais metais „Polimaster Europe“ sudarė sutartį su JAV Energetikos departamentu, kuria įsipareigojo už atlygį Ukrainos valstybės saugumo tarnybai ir jos padaliniams parduoti 200 radiacijos detektorių.
Leido sudaryti sandorius
Dėl KAM panaikintų konkurso rezultatų „Novatex“ kreipėsi į teismą, tačiau nei Vilniaus apygardos, nei Apeliacinis teismai nenagrinėjo „kompetentingų institucijų išvadų“, kad įmonė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Teismai neįžvelgė nieko neteisėto, kad dėl įmonės patikimumo nebuvo kreiptasi į VSD ir Generalinę prokuratūrą.
Vis dėlto šių metų pavasarį, jau po Apeliacinio teismo sprendimo, „Novatex“ vadovė Z.Tamaševičienė dar kartą kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.
Verslininkei vėl buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, o jokių VSD priekaištų nesulaukusi „Novatex“ gavo iki 2029 metų galiojantį tiekėjo patikimumo pažymėjimą, leidžiantį su bendrove sudaryti įslaptintus sandorius.
Po tokio VSD sprendimo „Novatex“ vėl dalyvauja KAM skelbiamame apsaugos priemonių tiekimo konkurse, kurio rezultatai dar nežinomi.
Vertinimo kriterijai neaiškūs
Andrius Juonys
Advokatas
„Ši situacija – klasikinis teisinio nihilizmo pavyzdys. VSD atliko patikrinimą, įvertino visą turimą informaciją ir nustatė, kad juridinis asmuo yra patikimas, ir išdavė jam leidimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kur disponuojama konfidencialia informacija. Negana to, darbuotojams ir vadovui suteikta teisė susipažinti su įslaptinta informacija.
Jei asmuo jau dalyvauja tokiame pirkime ir susipažįsta su įslaptinta informacija, vėliau jis niekaip negali būti pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai yra absurdas.
Tačiau teismai ir KAM aiškina, kad VSD įmonės ar asmenų patikimumą vertina siauriau, nei tai daro KAM tarnybos.
Pažiūrėkime į teisinį reglamentavimą: ką ir kaip vertina VSD, yra detaliai surašyta ir aprašyta, tačiau niekur nėra nurodyta, ką ir kaip vertina KAM.
Dar vienas skirtumas – VSD darbuotojai informaciją apie įmones ir asmenis iš visų įmanomų šaltinių renka patys, o KAM remiasi kitų institucijų pateikta informacija ir iš jos daro išvadas.
Šiuo atveju net Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas nurodė neturintis duomenų, kad įmonė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, bet užsiminė, jog bendradarbiavimas su ja gali pakenkti perkančiosios organizacijos reputacijai.
Gal nebūtų nieko blogo, jei tokią išvadą būtų padariusi ir KAM komisija, bet remdamasi nežinia kuo ji paskelbė apie grėsmę nacionaliniam saugumui.
Gal tai yra pavyzdys to, kad kai kurie pareigūnai dirba taip, kaip jie supranta, net neturėdami jokių blogų kėslų.“
