Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dėl mažo aktyvumo EP rinkimuose kaltina konservatorius

„Manau, kad visuomet tos didesnės pastangos gali būti įdėtos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Sinkevičius.

„Žinome, kad dviem politinėms jėgoms labai naudinga yra tokie rinkimai, kai ateina mažai rinkėjų. Tai Tėvynės sąjunga ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS). Aš abejoju, kad LLRA-KŠS daug įtakos turėjo tam, bet Tėvynės sąjunga galėjo turėti“, – pridūrė jis.

Bendrapartiečiui antrino ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Pasak jo, nebuvo įdėta pastangų, siekiant EP rinkimus organizuoti kartu su antruoju prezidento rinkimų turu.

„Iš ekonominės pusės, būtų sutaupyta beveik 18 mln. eurų. Tačiau šiuo atveju nieko nebuvo daroma, kad tie EP rinkimai sutaptų su prezidento rinkimų antru turu“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Ekspremjeras akcentavo, kad rinkėjai EP yra linkę atsieti nuo nacionalinės politikos.

„Reikia, kad suvoktų žmonės, kad Europos Parlamentas nėra atsietas nuo nacionalinės politikos. Tas galvojimas, kad Briuselis kažkur tai toli, duoda rezultatą, kad ateina labai mažai žmonių. Tai čia matyt mūsų atstovų vienas iš uždavinių yra padaryti taip, kad nereikėtų ieškoti, prie ko čia pridėti EP rinkimus, kad pritraukti rinkėjų“, – svarstė jis.

Sekmadienį pasibaigusiuose Europos Parlamento rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.