„Labai noriu padėkoti Valentinui Bukauskui, kad ėmėsi tokios atsakomybės ir darbo vesti tą sąrašą paskutiniu metu pasikeitus aplinkybėms. Kaip puikiai žinote, šiek tiek strategija dalyvavimo buvo kita šiuose rinkimuose“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo A. Mazuronis.
A. Mazuronis akcentuoja, kad rinkimus partija pralaimėjo. Jis patikino, kad Darbo partijos taryba tokių rezultatų priežastis svarstys trečiadienį šaukiamame posėdyje.
„Rezultatus vertiname blogai. Kvaila būtų sakyti, kad vertiname gerai. Pabūsime originalūs nuo prieš tai šnekėjusių ir pasakysime, kad nelaimėjome šių rinkimų“, – dėstė jis.
Darbo partijos ateitis – neapibrėžta, tačiau centro kairės politinės jėgos turi vienytis
Vertindamas prastus darbo partijos rezultatus politikas prakalbo apie būtinybę vienytis centro kairės jėgoms.
„Mes matome (...) situaciją, susidariusią politiniame lauke – čia toks bendresnis klausimas (politinių jėgų – ELTA) susiskaldymo, ypač centro kairėje pusėje. Jeigu paskaičiuosime, kiek politinių jėgų surinko nuo 1,5 proc. (...) iki 5 proc., kur yra (rinkimų kartelės – ELTA) riba, gausis septynios ar aštuonios partijos ar judėjimai įvairiausi. Tai signalizuoja (...), kad susiskaldymas toje pusėje yra labai didelis ir jis išsibarsto į įvairiausias puses“, – aiškino A. Mazuronis.
Anot A. Mazuronio, toks smulkesnių kairiųjų jėgų susiskaldymas yra palankesnis didžiosioms partijoms – konservatoriams ir socialdemokratams. Tiesa, dėl pačios Darbo partijos politinės ateities ir galimybių dalyvauti tokiose sąjungose partijos lyderis atsakė neapibrėžtai.
„Yra būtinybė centro kairės pusei savo asmenines ambicijas nuleisti ir ieškoti būdų, kaip apvienyti tas jėgas viena ar kita forma“, – akcentavo A. Mazuronis.
Paklaustas, ar pats trauktųsi iš partijos pirmininko pareigų, A. Mazuronis akcentavo, „visko gali būti“ ir svarbiausia yra prisiimti politinę atsakomybę. Visgi, anot politiko, konkretūs sprendimai galėtų paaiškėti po antradienį vyksiančio frakcijos posėdžio.
„Yra daug sunkumų, daug iššūkių, mes juos matome ir mes juos jaučiame. (...) Jeigu manęs paklaustumėte apie tų problemų sprendimo būdus, kol kas neturiu atsakymo, nežinau, ar mes turime pakankamai jėgų savo jėgomis jas (problemas – ELTA) išspręsti“, – pridūrė „darbietis“.
Kaip skelbta anksčiau, dar balandį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pranešė, kad kratos, atliktos Darbo partijos būstinėje, yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto daugiau kaip 500 tūkst. eurų dydžio ES biudžeto lėšų įgijimo. Įtariama, jog lėšos pasisavintos neatliekant ar imituojant EP narių padėjėjų funkcijas. Atliekamas tyrimas yra susijęs su asmeniu, ėjusiu vieno iš EP narių patarėjo pareigas.
Po partijos būstinėje vykdytų kratų, politinės jėgos įkūrėjas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sustabdė narystę „darbiečių“ gretose.
Sekmadienį pasibaigusiuose Europos Parlamento rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.
