V. Čmilytė-Nielsen su ES kolegomis kreipėsi į Sakartvelo parlamento pirmininką dėl „užsienio įtakos“ įstatymo: raginame panaikinti šį įstatymą

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su kitų Europos Sąjungos (ES) parlamentų kolegomis pirmadienį atviru laišku kreipėsi į Sakartvelo parlamento pirmininką Šalvą Papuašvilį. Laiške ES parlamentų vadovai išreiškė susirūpinimą, kad prieš kelias savaites priimtas „užsienio įtakos“ įstatymas yra nesuderinamas su Europos normomis ir vertybėmis bei užveria Sakartvelui kelią tapti Bendrijos dalimi.

Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 27, 2024, 2:41 PM

„Nerimaujame dėl paskutinių Sakartvelo priimtų sprendimų, nes jūsų veiksmai prieštarauja toms vertybėms ir principams, kuriais įsipareigojote vadovautis ir kurie yra narystės ES pagrindas. (...) Šiuo įstatymu siekiama nutildyti žiniasklaidą ir pilietinės visuomenės organizacijas, atliekančias gyvybiškai svarbų vaidmenį demokratinėje visuomenėje ir padedančias Sakartvelui žengti ES link“, – rašoma ES parlamentų vadovų pasirašytame kreipimesi.

Anot politikų, priimtas įstatymas taip pat priešina Sakarvelo visuomenę, trypia jų pilietines teises bei skatina smurtą.

„Raginame panaikinti šį įstatymą, pradėti prasmingą, įtraukų dialogą su organizuota pilietine visuomene ir piliečiais. Taip pat raginame gerbti pagrindines vertybes išsaugant žmonių teisę į susirinkimus, nutraukti smurtą prieš taikius demonstrantus ir jų nebebauginti“, – priduriama laiške.

Be Lietuvos Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, kreipimąsi taip pat pasirašė Čekijos, Estijos, Prancūzijos, Latvijos, Nyderlandų ir Lenkijos parlamentų vadovai.

ELTA primena, kad gegužės 14 dieną Sakartvelo parlamentas priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, nebijodamas kelias savaites trukusių masinių protestų prieš šią priemonę, smerkiamą kaip atkartojančią Rusijos įstatymą, naudojamą kitaminčiams nutildyti.

Per trečiąjį ir galutinį svarstymą už „rusišką įstatymą“ balsavo 84 įstatymų leidėjai, 30 buvo prieš, parlamento sesiją tiesiogiai transliavo televizija.

Įstatymas priimtas nepaisant nuolatinių protestų prie parlamento pastato ir Briuselio įspėjimų, kad toks žingsnis pakirs Tbilisio siekį įstoti į Europos Sąjungą.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.