„Aukšto lygio vizitų apsikeitimas ir dažnumas tarp Vokietijos ir Lietuvos yra dar vienas artimo bendradarbiavimo įrodymas. Vokietija yra strateginis partneris, vienas iš pagrindinių sąjungininkų daugelyje sričių. Tarp jų, žinoma, gynyba ir saugumas šiandieną yra fundamentaliausia“, – trečiadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė tikino, jog susitikimo su B. Pistoriusu metu buvo aptartas ir Lietuvos pasirengimas priimti Vokietijos brigadą.
„Patikinau ministrą, jog Lietuva ruošiasi Vokietijos brigados priėmimui čia. Darbai vyksta pagal numatytą išsidėstymą laike. Manau, kad esame gerame kelyje. Dar daug darbų yra likę, tačiau bendradarbiavimas su Vokietija dabartiniame kontekste yra labai svarbus ir matyt abiejose pusėse tai suprantame“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Pasak jos, Lietuvoje šiuo metu viešintis B. Pistoriusas taip pat pasidžiaugė, jog dislokuojant Vokietijos brigadą laikomasi sutartų terminų.
ELTA primena, kad balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
