Už laikinosios komisijos išvadą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė – 13.
Posėdyje vykusios diskusijos metu komisijos veikloje dalyvavęs konservatorius Bronislovas Matelis tikino, kad balsavimas dėl išvadų parodys, ar Seimas leidžia teisėsaugai kištis į politinius procesus.
„Bijau, kad jeigu mes išvadų nepatvirtinsime, kitą kartą, kai reikės sudaryti tokią komisiją – nebe Seimas spręs, kas tokią komisiją turėtų sudaryti. Tą darys slaptosios tarnybos. (...) Mes balsuosime už tai, ar išsaugosime Seimą, kaip aukščiausią valdžios instituciją, ar leisime teisėsaugai kištis į politiką“, – plenarinio posėdžio metu kalbėjo B. Matelis.
Tokiai nuomonei pritarė ir liberalas Eugenijus Gentvilas. Parlamentaras tikino, kad Generalinės prokuratūros ir prezidento patarėjo Jareko Niewierowicziaus skundai Etikos ir procedūrų komisijai stabdo Seimo darbą.
„Prezidentas ir jo aplinka bando diskredituoti Seimą, kvestionuodamas išvadas, sakydamas, kad komisija netinkamai dirbo. Generalinė prokurorė, prezidento patarėjas kreipdamiesi į EPK stabdo Seimo darbą. Iš Seimo yra atiminėjama teisė sužinoti tiesą“, – sakė E. Gentvilas.
„Yra gerų įrodymų, yra nepakankamų. Akivaizdu, kad ne visi liudytojai kalbėjo sąžiningai. Kadangi išvadų negalima atskirti, aš balsuoju už šias išvadas, kad Seimas turėtų teisę vykdyti savo veiklą“, – pridūrė jis.
Kilo diskusijų dėl D. Gaižausko pareiškimo
o diskusijų dėl D. Gaižausko pareiškimoSavo ruožtu „valstietis“ Dainius Gaižauskas pareiškė, jog komisijos nariai neteisėtai išslaptino dalį tyrimo informacijos. Parlamentaras taip pat svaidėsi kaltinimais, jog Seimo nariai slaptą informaciją nutekino žiniasklaidai. Matydamas šias grėsmes jis kreipėsi į specialiąsias tarnybas, prašant įvertinti situaciją.
„Išslaptinami duomenys pareigūnų, kurie yra po priedanga. Visa stenograma yra pateikta Seimo nariams ir mes jau žinome, kokioje valstybėje jis dirba. Pateikti praktiškai visų pareigūnų vardai ir pavardės. Pateikti duomenys prieš kokius verslininkus vykdyti sankcionuoti veiksmai ir galbūt dar vykdomi specialūs tyrimai. Jeigu dabar nors viena informacija pateks į viešąją erdvę, kyla rizika pareigūnams. Suprasdamas, kad padaryta didelė žala, aš kreipiausi į VSD, STT, Generalinę prokuratūrą“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Jis pridūrė, kad išgirdusi šią informaciją ir nesiimdama atitinkamų veiksmų Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taptų nusikaltimo bendrininke. Savo ruožtu parlamento vadovė prašė D. Gaižausko nebauginti jos ir kitų Seimo narių.
Tokias D. Gaižausko tezes kritikavo ir B. Matelis.
„Ką tik išklausėme kalbą, kurioje nei vieno procento nebuvo tiesos. Vienas trąšų importuotojas uždraudžia savo frakcijai artintis prie slaptų dokumentų kabineto, tada tyliai leidžia vienam, kuris ateina ir gąsdina mus visus“, – sakė jis.
„Aš suprantu „valstiečių“ situaciją, kai trąšų importuotojas yra partijos lyderis, tai susipažinti su ta informacija tampa sudėtinga. Suprantu ir socialdemokratus, kurie gindami žmogų, kurį patys remia, ši frakcija irgi nenori matyt akivaizdžių dalykų“, – pridūrė B. Matelis.
Išsakytas D. Gaižausko dvejones neigė ir tyrimo komisijai pirmininkavęs Vytautas Bakas.
„Norėčiau nuraminti ir ką tik buvusį komentatorių, ir visus, kuriuos D. Gaižauskas ketina apklausinėti. Komisija kreipėsi į VSD ir paprašė leidimo, leisti susipažinti (su informacija – ELTA) Seimo nariams. Visi dokumentai, kurie yra jums prieinami – galite drąsiai skaityti ir žinoti, kad VSD yra davęs tam sutikimą“, – patikino V. Bakas.
Prieš savaitę parlamentas VSD pranešėjo komisijos išvadoms pritarė po pateikimo, tačiau netrukus dalis opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.
Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
Į parlamentinio tyrimo išvadas sureagavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
Visgi, Seimo koridoriuose kalbama apie galimą Prezidentūros spaudimą parlamentarams, skatinant išvadų nepalaikyti.
