Pasak ministerijos, 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminę valdymo grupę sudarys daugiau kaip 20 Vokietijos karių. Kartu su kariais į Vilnių pirmadienį atvyks ir Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas.
Pirmieji į Lietuvą atvykstantys kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius į Lietuvą.
KAM teigimu, Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Numatoma, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis.
Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai ir Rukla. Kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
ELTA primena, kad 2022 metų vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Planuojama, kad didžioji brigados dalis į Lietuvą bus perkelta iki 2026 metų. Pasak Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
