Bet šitokia rokiruotė neturėtų labai stebinti, nes artėjant trims mūšiams dėl rinkėjų balsų tvyro tokia didelė įtampa politinėje padangėje, kad menkiausias nepaklusnumas gali išmušti partijos galvų saugiklius.
Ministras A.Anušauskas, matyt, neįvertino, kad nuo jo tariamo nepakankamo aktyvumo gali neatlaikyti netgi ir kietos premjerės įvaizdį susikūrusios I.Šimonytės nervai. Tuo metu, kai konservatorių vedliai keldami karo isteriją pradėjo bauginimo kampaniją, A.Anušauskas drįso tautą raminti ir tuo net pelnė nemažos jos dalies simpatiją.
Negana to, kad jo populiarumas augo kaip ant mielių, dar ir kariuomenė socialiniame tinkle paskelbė: „Šiandien karo nebus.“
Kitu metu galbūt ir būtų buvę galima užmerkti akis, atleisti ministrui, kuris atsakingas už milijardinėmis lėšomis disponuojančią krašto apsaugą.
Tuo labiau kad valdantieji kaip tik svarsto didinti jos finansavimą ir ragina verslą bei gyventojus dar labiau susiveržti diržus.
Vis dėlto laikas tokiems akibrokštams, kokių pažėrė neva lėtapėdis A.Anušauskas, itin nepalankus.
Kai konservatorių reitingai pavojingu greičiu skęsta, jiems kaip šiaudo tenka griebtis slapto ginklo – iki panikos atakų įbauginti šalies gyventojus, o tada pasiskelbti tautos gelbėtojais.
Taikant tokią gudrią strategiją visai paranku išspirti lauk nepaklusniuosius, kurie neįsipaišo į bendrą gąsdintojų chorą.
