Savo ruožtu politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad toks žingsnis „tęsia Rusijos alternatyvios realybės kūrimą“.
Maskva pareikalavo, kad prieš netrukus Rusijoje vyksiančius prezidento rinkimus Lietuva, Latvija ir Estija „imtųsi visų būtinų priemonių“ užtikrinti ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, kad būtų išvengta „rimtų šiose šalyse gyvenančių Rusijos piliečių demonstracijų“.
„Jei sabotažas tęsis, imsimės ryžtingų veiksmų“, – perspėjo ministerija.
Politikos analitikas, išgirdęs apie tokį Rusijos sprendimą, per daug nenustebo – pasak jo, tai gali būti arba eilinė provokacija, arba objektyvios Kremliaus bėdos, kurias jis pats ir susikūrė.
„Manau, kad apskritai į visas tokias provokacijas reikėtų mažiau kreipti dėmesį ir kuo mažiau jas vertinti“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Maskva kaltina visas tris Baltijos šalis, kad jos ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių apsaugą jos ambasadose savo teritorijose.
„Niekas čia nieko nebando trikdyti – mano supratimu, nors Lietuvoje ir taip nėra rusų ambasadoriaus, pats principas turėtų būti toks, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių diplomatiniai santykiai su Rusija turėtų būti iki minimumo apriboti.
O jeigu jiems dėl to apribojimo kyla kažkokių problemų, tegul jie pradeda galvoti apie savo elgesį, o ne aiškina, ką mes čia turėtume daryti. Principas labai paprastas“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
Pasak politikos analitiko, Rusija nuolat kaltina Baltijos šalis įvairiais dalykais, o dabar panašūs kaltinimai yra suaktyvėję ir dėl šių valstybių pozicijos tiek rusakalbių atžvilgiu, tiek ir apskritai Baltijos šalių pozicijos karo ir pačios Rusijos atžvilgiu.
„Negaliu tiksliai pasakyti, ar tai yra kažkoks objektyvus dalykas, nulemtas to diplomatinio atstovavimo minimalizavimo, kuris buvo daromas bent jau Lietuvoje, ar tai yra vien tik provokacija.
Tačiau bet kuriuo atveju Rusijos priekaištai ir kaltinimai mums turėtų mažiausiai rūpėti“, – komentavo M.Laurinavičius.
Lietuva ambasadoriaus Rusijoje neturi nuo karo Ukrainoje pradžios. Pasak eksperto, jeigu toks iškvietimas ir yra, įgalioti šalių atstovai nueis ir išsakys atitinkamas pozicijas.
„Jeigu jie ten kažką iškvietė pagal diplomatines taisykles, tokiu atveju galima iškviesti ir ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį – dėl to jokių problemų nekyla. Jeigu iškvietė, jis ten turbūt formaliai nueis ir pasakys Lietuvos poziciją.
Bet mano bendra pozicija tokia, kad mes apskritai per daug reaguojame. Yra diplomatinės taisyklės, kaip įvairiais atvejais yra elgiamasi, tai manau, kad viskas yra daroma. Bet mūsų informacinėje erdvėje bet koks Rusijos pareiškimas kelia emocijas – manau, kad turime į tai kuo mažiau reaguoti“, – patarė M.Laurinavičius.
„Gali būti taip, kad Rusijai kyla objektyvių problemų, nes ji susikūrė sau tas problemas, kai minimizavo diplomatinius santykius. Kadangi jie nori neva rengti rinkimus, kurių apskritai Rusijoje nėra, čia yra visiška fikcija, teoriškai galėtų būti, kad objektyviai kažkokių problemų kyla, bet jų problemos yra jų reikalas“, – vertino politikos analitikas.
Žinutė – vidaus auditorijai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius savo ruožtu paaiškino, kad tai – labai planinga komunikacinė strategija, Kremliaus vykdoma jau kurį laiką.
„V.Putinas buvo sukėlęs ažiotažą, kai apkaltino Latviją rusakalbių teisių ir rusų persekiojimu, tai visa ši istorija toliau tęsia tokios alternatyvios realybės kūrimą, apie neva trukdymus vykdyti rinkimų teisę ir panašiai“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė N.Maliukevičius.
Pirmiausiai, anot jo, ši žinutė yra skirta Rusijos vidinei auditorijai prezidento rinkimų kontekste.
„Kremliui visada buvo lengva priešais pasirinkti tokius mažiukus, bet visoje toje retorikoje baugius Rusijos ir rusų engėjus. Tai yra tęsiama, manau, kad tokio tipo žinutės kartosis įvairiais formatais“, – spėjo ekspertas.
Visgi, Lietuva, anot eksperto, į tokias žinutes turėtų sureaguoti – pirmiausiai viešojoje komunikacijoje atkreipiant dėmesį į Rusijos paradoksus.
„Labai aiškiai, paremiant faktais reikėtų atkreipti dėmesį į rinkimų farsą Rusijoje, ir į tai, kaip jų bėdos ir problemos visiškai neargumentuotai projektuojamos kitiems.
Manau, kad reaguoti reikėtų parodant, kaip veikia pats Kremlius: tuo metu, kai Europoje gastroliuoja Rusijos karinės žvalgybos žudikai ir iš principo medžioja Rusijos opozicijos atstovus, Rusijos piliečius, kaltinti Baltijos šalis nesugebant užtikrinti saugumo – tai yra jau absurdo viršūnė.
Reikia į tokius paradoksus atkreipti dėmesį mūsų pusės viešojoje komunikacijoje“, – įsitikinęs N.Maliukevičius.
Visose trijose Baltijos šalyse gyvena gana gausios rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva, ilgą laiką buvę įtempti, dar pablogėjo dėl karo Ukrainoje.
„Baltijos šalių laikinieji reikalų patikėtiniai Maskvoje buvo iškviesti į Rusijos užsienio reikalų ministeriją dėl to, kad nesulaukė tinkamos reakcijos... į pakartotinius Rusijos raginimus užtikrinti saugumą per kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesunkiai pasieks pergalę rinkimuose, nes, šalyje daugelį metų slopinus kitaip manančiųjų balsus, nebėra bent kiek stipresnės opozicijos.
