Parlamentarams apsvarsčius įstatymą pastraipsniui, opozicija pareikalavo dėl klausimo organizuoti vardinį balsavimą – kiekvienam Seimo nariui balsuojat popierinėse kortelėse.
R. Žemaitaitis pareikalavo organizuoti vardinį balsavimą
Prieš apsisprendžiant dėl naujojo statuto, opozicinės Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis paprašė organizuoti vardinį balsavimą – popierinėmis kortelėmis.
„Visų opozicinių frakcijų vardu, kviečiu vadovautis 114 Seimo statuto straipsniu ir Seimo pirmininkę teikti siūlymą dėl vardinio balsavimo“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Yra tokia procedūra, nezirskite, konservatoriai“, – kalbėjo jis.
Visgi, Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma teigė, jog ši Seimo statuto nuostata – atgyvenusi. Pasak jo, jau ir dabar vyksta elektroninis vardinis balsavimas.
„Kiekvienas mūsų balsavimas yra vardinis. Bet jeigu jūs norite gaišinti laiką, kad mes formaliai su kortelėmis balsuotume, vardiniu, parodomuoju būdu – jūsų teisė. Bet raginu nepalaikyti tokių pasiūlymų“, – kalbėjo konservatorius.
Seimas tokiam siūlymui pritarė – 60 pasisakė už tokią iniciatyvą, 37 balsavo prieš.
Keisis priedų, pareiginės algos skaičiavimo tvarka
Priėmus įstatymo pataisas, pareigūnai turės galimybę derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai. Tačiau prieš tai turėtų būti įvykdytos Darbo kodekse numatomos informavimo, konsultavimosi procedūros.
Įstatymo pakeitimais mažinami priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. ribos iki 20 proc. pareiginės algos. Visgi, VRM nurodo, kad pareigūnams, šiuo metu už stažą gaunantiems didesnius priedus, jie nebus mažinami. Stažas taip pat būtų vienas iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.
Įsigaliojus naujam statutui, po naujųjų keisis ir pareiginės algos apskaičiavimas – bus taikomas naujas bazinis dydis, siekiantis 1785,4 euro.
Taip pat numatomi pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas būtų deleguojamas į kitą vietovę 3 mėn. laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.
Įstatymo projektu taip pat sumažinamas pareigybių grupių skaičius – nuo 15 iki 10, dėl ko, iniciatorių teigimu, bus nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija.
Statuto pataisų projektu taip pat nustatyta galimybė pasitelkti kursantus, vykdyti tarnybų funkcijas kartu su pareigūnais. Be to, numatoma galimybė pratęsti tarnybos trukmę ne tik pirminės grandies, bet ir vidurinės grandies pareigūnams.
A. Bilotaitė: tai priemonės, skirtos didinti pareigūnų motyvaciją
Vidaus tarnybos statuto pataisų iniciatorė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina – naujoji įstatymo redakcija gerins pareigūnų darbo sąlygas. Pasak jos, ministerija numačiusi 24 mln. eurų pareigūnų algų didinimui – darbo užmokesčio pokyčiai, pažymėjo ministrė, labiausiai palies šiuo metu mažiausiai uždirbančius.
„Tai kompleksas priemonių, kuris skirtas pareigūnų motyvacijos didinimui. Tai susiję su darbo užmokesčio didinimu tų pareigūnų, kurių koeficientai yra mažiausi, žemiausios ir vidurinės grandies pareigūnai“, – žurnalistams teigė A. Bilotaitė.
Ji patikino, kad statuto pataisos buvo derintos su profesinėmis sąjungomis. Be to, akcentavo ji, šiuo metu su pareigūnų atstovais derinamos ir atitinkamos atlyginimų sistemos gairės.
„Norėčiau patikinti, kad yra susitarta dėl tokių dalykų: tie pareigūnai, kurie yra išdirbę 20 metų, (...) jie nieko nepraras. Taip pat esame susitarę su profesinėmis sąjungomis, kad bus atitinkamos gairės – jos šiuo metu yra išsiųstos suderinti“, – aiškino VRM vadovė.
Pareigūnai reformai nepritaria
Visgi, reformai prieštaraujantis Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį prie Seimo surengė piketą. NPPSS tikina, kad naujasis statutas blogins darbo sąlygas, dėl ko tarnybą paliks eilė pareigūnų. Kritikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimams negaili ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS). Pasak jos pirmininkės Romos Katinienės, ministrė A. Bilotaitė esą klaidingai tikina, kad profesinės sąjungos pritarė reformos projektui.
Klausiama apie tokias profesinių sąjungų reakcijas ir argumentus dėl mažinamo stažo bei bloginamų darbo sąlygų, A. Bilotaitė svarstė, kad pareigūnų atstovai gali būti sąmoningai suklaidinti.
„Manau, kad yra kai kurių politikų siekis tą situaciją supainioti. Bandoma, matyt, kažkaip argumentuoti“, – spėliojo ministrė.
Profesinių sąjungų atstovai stebėjo Seimo balsavimą iš plenarinių posėdžių salės balkono. Opozicija, kreipdamasi į valdančiuosius bei ministrę A. Bilotaitę, kėlė klausimus, ar, matant tokį pareigūnų pasipiktinimą, reforma išties suderinta su profsąjungomis.
„Gerbiama ministre – pasižiūrėkite. Ar čia pritariantys žmonės? (...) Jie tikrai nepritaria jūsų statuto projektui – nevyko tikras, normalus dialogas“, – kalbėjo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Visgi, reaguodama į oponentų klausimus, premjerė Ingrida Šimonytė tikino – reforma buvo derinta su pareigūnais. Be to, pabrėžė ji, reikalavimai dėl atlyginimų kėlimo buvo išklausyti.
„Vis dėlto, negaliu nutylėti, kad tame balkone taip pat stovėjo žmogus, kuris kreipėsi į mane raštu šią vasarą, prašydamas statutinių institucijų darbo užmokesčio fondą ateinančių metų biudžete padidinti 10 proc. Ir tai buvo padaryta. Man, tiesą sakant, skaudu klausyti visus šiuos priekaištus, nes buvo atsižvelgta ne tik į finansinį konkretų reikalavimą – buvo bent keletas derinimo ratų“, – posėdžio metu kalbėjo I. Šimonytė.
„Atvirai pasakysiu, man skaudu girdėti. Nes tai, ką girdžiu, deja, nėra tiesa“, – apibendrino ji.
