„(...) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teikia išvadą: Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – antradienį teismo išvadą įgarsino KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Šiuo veiksmu (...) Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – nurodoma nutarime.
Išsakydami tokio sprendimo argumentus, KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją, Seimo valia gali būti reiškiama tik patiems parlamentarams posėdžio metu balsuojant už atitinkamus teisės aktus. Tuo metu, KT vertinimu, P. Gražulis sąmoningai balsavo du kartus, tokiu būdu išreikšdamas ne tik savo, bet ir kito Seimo nario valią.
Po išvados paskelbimo, paneigdami paties parlamentaro išsakytą argumentą, kad mygtuką jis paspaudė netyčia, KT atkreipė dėmesį ir į tai, kad Seimo nario Lino Jonausko darbo vieta balsavimo metu nebuvo tuščia, Seimo narys dalyvavo posėdyje. Tačiau iš posėdžio vaizdo įrašo matoma, kad pats L. Jonauskas balsavime nedalyvavo ir pulto nelietė. Taip pat matyti, kad šalia jo sėdintis P. Gražulis kaire ranka „atlieka nenustatytą veiksmą“ prie kolegos pulto.
„Atsižvelgiant į (...) darytina išvada, kad tik Seimo narys Petras Gražulis galėjo paspausti Seimo nario Lino Jonausko balsavimo pulto mygtuką“, – argumentus išsakė G. Goda.
KT teisėjas Aurelijus Gutauskas patikino, kad net ir vienkartinis balsavimas reiškia atstakomybę prieš tautą ir valstybę.
„Šis žingsnis, balsuojant už kitą Seimo narį, būnant šalia jam pačiam ir ignoruojant, kad tas Seimo narys sėdi šalia ir vis dėlto išreikšti savo valią, buvo įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas. Net ir vienkartinis balsavimas suponuoja Seimo nario atsakomybę prieš tautą, prieš valstybę ir tas laikymasis Konstitucijos nuostatų privalo būti bet kokiu atveju“, – po išvados paskelbimo žurnalistams komentavo KT teisėjas Aurelijus Gutauskas.
Ši KT išvada yra galutinė ir neginčijama.
Pats parlamentaras teisėjams išeinant iš posėdžių salės apgailestavo į išvados klausymą neatsinešęs švęsto vandens ir teigė, kad teisėjai turintys „piktųjų dvasių“.
Buvęs parlamentaras teisėjas Stasys Šedbaras nuo sprendimo nusišalino.
Seimas apkaltą parlamento nariui P. Gražuliui pradėjo ir į KT kreipėsi šių metų birželio mėnesį. Parlamentas prašė KT atsakyti, ar P. Gražulio veiksmai, kai šis balsavo už kitą Seimo narį, prieštarauja Konstitucijai. Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjį galėjo balsuoti už socdemą Liną Jonauską, taip esą pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką.
Pavasarį, iki Seimui apsisprendžiant dėl kreipimosi į KT, parlamentaras teigė neatmetantis galimybės trauktis iš Seimo iki KT paskelbiant savo sprendimą.
Seimas šių metų lapkritį inicijavo P. Gražuliui apkaltą kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar panaikinti Seimo nario P. Gražulio mandatą Seimas nutarė svarstyti gruodžio 19 d. Tam, kad Seimo nariui būtų panaikintas mandatas, reikia 85 parlamentarų balsų.
ELTA primena, kad 2022 m. kovą Vilniaus apygardos teismas Seimo narys P. Gražulį pripažinto kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jam skirta 15 tūkst. eurų bauda. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
2022 m. birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį. Šių metų lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat atmetė politiko skundą, LAT galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti apkaltinamuosius žemesnių instancijų teismų sprendimus.
