Konfliktai tarp premjerės Ingridos Šimonytės bei ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės numušė ir pasitikėjimo Vyriausybe reitingą, o ministrės pirmininkės simpatikų gretos rekordiškai susitraukė.
Rekordai ir antirekordai
Partijų rikiuotėje šį mėnesį pokyčių nedaug, bet jie – labai reikšmingi dviem partijoms.
Pirmoje vietoje stabiliai laikosi LSDP, toliau auginanti savo raumenis. Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, socialdemokratus rinktųsi 20,3 proc. respondentų. Spalį už LSDP savo balsą atidavė 18 proc. apklaustųjų šalies gyventojų. Socialdemokratai pirmoje reitingų lentelės vietoje įsitaisę jau kelerius metus.
„Tai yra aukščiausias jų reitingas nuo pat šios kadencijos pradžios. Nuo visų balsuojančiųjų jis siekia net 32 procentus“, – portalui lrytas.lt komentavo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Tiesa, socialdemokratų elektoratas pasižymi pasyvumu, todėl, kaip perspėja sociologas, jų rezultatas rinkimuose nebūtinai bus toks aukštas. Apklausų metu socialdemokratus daugiausiai renkasi pagyvenę, toliau nuo didmiesčių gyvenantys žmonės.
„Stiprioji socialdemokratų pusė – kaimas ir rajonų centrai“, – atkreipė dėmesį V.Gaidys.
Išskirtinai aktyviais rinkėjais gali pasigirti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jie ir toliau laikosi antroje reitingų lentelės vietoje, tačiau lapkritį dar labiau nutolo nuo pirmosios. Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, konservatorius rinktųsi 8 proc. apklaustųjų.
Spalį šiai partijai savo palankumą išreiškė 9,3 proc. respondentų, rugsėjį – 11,3 proc. apklausos dalyvių.
„Tai yra žemiausias jų reitingas po rinkimų. Jaučiasi, kad dalis TS-LKD balsų galėjo nueiti Liberalų sąjūdžiui. Per tą laikotarpį buvo tas vadinamasis „lėkščių daužymo“ skandalas tarp A.Armonaitės ir I.Šimonytės. Tai atsiliepė tiek Tėvynės sąjungai, tiek Vyriausybei, tiek pačiai I.Šimonytei“, – konstatavo V.Gaidys.
Anot jo, matydami konservatorių ir „laisviečių“ peštynes, kai kurie dešiniųjų rinkėjai galėjo perbėgti pas Liberalų sąjūdį. Tiesa, sociologas prognozavo, kad liberalai ilgai džiūgauti negalės – jau kitą mėnesį juos gali pasivyti „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nuosprendžio šleifas.
Jis palygino, kad 2021 metų pradžioje, praėjus keliems mėnesiams po rinkimų, situacija reitingų lentelėje atrodė kardinaliai skirtinga. Tuo metu pirmoje vietoje buvo TS-LKD, kurių reitingai siekė 17 proc., o LSDP buvo treti su 6,8 proc. apklausos dalyvių balsų. Antroje vietoje rikiavosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 15,4 proc. respondentų balsų.
Būtent LVŽS šį lapkritį lentelėje pakilo į trečią vietą. Už šią partiją balsuotų 7,7 proc. apklausos dalyvių. Spalį valstiečiai susilaukė 7,3 proc. respondentų simpatijų. Tiek pat jų jie turėjo ir rugsėjį.
Iškart po LVŽS rikiuojasi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) – jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, demokratus rinktųsi 6,7 proc. apklausos dalyvių. Spalį šią politinę jėgą rinkosi 7,5 proc., rugsėjį – 5,5 proc. respondentų.
Penktoje lentelės vietoje – Liberalų sąjūdis. Liberalams savo balsą atiduotų 5,7 proc. apklausos dalyvių, spalį šią partiją rinkosi 4,7 proc. respondentų.
Skaičiuojant nuo visų balsuojančiųjų, tik šios penkios politinės jėgos ir peržengtų Seimo rinkimų barjerą.
Tuo metu Darbo partija (2,8 proc.), „Laisvė ir teisingumas“ (2,7 proc.), Tautos ir teisingumo sąjunga (2,4 proc.), Lietuvos regionų partija (2,3 proc.), Laisvės partija (1,9 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (1,3 proc.) neperžengtų 5 proc. kartelės.
Per 10 proc. apklausos dalyvių teigė rinkimuose nebalsuosiantys, beveik 26 proc. dar nėra apsisprendę.
Partijų rezultatai atsispindi ir tarp politikų
Palankiausiai vertinamų šalies politikų rikiuotė nesikeičia. Pirmoje vietoje išlieka prezidentas Gitanas Nausėda. Lapkritį teigiamai šalies vadovą vertino 64,6 proc. apklausos dalyvių, praėjusį mėnesį – 64,2 proc. respondentų.
G.Nausėdą teigiamai vertina visų partijų – tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų – elektoratas.
Vadinamąjį prezidentinį reitingą (daugiau nei 50 proc. teigiamų vertinimų) spalį pasiekusi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė jį išsaugojo. Lapkritį palankiai apie politikę atsiliepė 51,9 proc. apklausos dalyvių, spalį – 50,8 proc. respondentų, kai rugsėjį tokių buvo 48 proc.
„Nors yra ir grupės, kurios V.Blinkevičiūtę vertina neigiamai. Tai – Tėvynės sąjungos, Laisvės partijos elektoratas. Tarp jaunimo ji irgi yra su minuso ženklu. Kuo vyresni – tuo ją vertina geriau, taip pat žmonės iš rajono centrų, kaimų“, – akcentavo „Vilmorus“ vadovas.
Dar labiau, tiesa, paklaidos ribose, auga valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio gerbėjų gretos. Praėjusį mėnesį teigiamai apie jį atsiliepė 28 proc. respondentų, šį – jau beveik 30 proc.
Tuo tarpu TS-LKD pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio reitingai vėl smuktelėjo žemyn. Palankiai jį vertina vos 15,8 proc. apklausos dalyvių, dar praėjusį mėnesį jų buvo daugiau – 19 proc.
Smuktelėjo ir pasitikėjimas premjere Ingrida Šimonyte. Lapkritį teigiamai ją vertino 21,9 proc. apklausos dalyvių, spalį – 24,9 proc. respondentų. Neigiamai premjerę vertina jau beveik 60 proc. apklaustųjų.
„Tai yra pats žemiausias I.Šimonytės reitingas nuo jos kadencijos Vyriausybėje pradžios“, – pažymėjo V.Gaidys.
Šį mėnesį 5 proc. sumažėjo ir pasitikėjimas Vyriausybe. Spalį jis siekė 17,5 proc., lapkritį – jau tik 12,5 proc.
