„Daug svarbių gyvenimo aspektų paliesta. Ir, tiesą sakant, labai išsamiai ir detaliai – ir apie švietimą, ir apie sveikatą. Tikrai atrodo įsigilinusi ir komanda, kuri ruošė tą pranešimą“, – antradienį žurnalistams Seime po metinio prezidento pranešimo sakė A. Armonaitė.
„Labai apgailestauju, kad tokiame išsamiame pranešime nerado vietos labai svarbūs žmogaus teisių klausimai. Kalbu pačia plačiausia prasme“, – nurodė ji.
Politikė stebėjosi, kad išsamioje kalboje Daukanto aikštės lyderis nepalietė pastaruoju metu ypač rezonavusių skaudžių klausimų – smurto artimoje aplinkoje, dirbtinio apvaisinimo klausimų, antisemitizmo išpuolių Seime.
„Jeigu buvo kalbėta apie šeimą – o kaip su nevaisingomis poromis, kur sunkiai skinasi kelią mūsų ir kolegų iniciatyvos dėl pagalbinio apvaisinimo? O kaip su smurtu artimoje aplinkoje? Seime atviras antisemitizmas liejasi laisvai, tiesiog metodiškai pasikartojančiai – nieko apie tai pranešime“, – kėlė klausimus politikė, referuodama į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus socialiniuose tinkluose.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė pabrėžė, kad šioje srityje tikėtųsi aiškesnės prezidento lyderystės.
„Tikrai labai laukiame prezidento lyderystės ir šiose temose, nes būtent šios temos mus vertybiškai laiko Vakarų valstybių šeimoje, Europos Sąjungoje, NATO Aljanse“, – sakė ji.
Sureagavo į kritiką dėl „neobebrystės“
Prezidentas antradienį skaitytame metiniame pranešime kvietė valdančiuosius gerbti kitą nuomonę ir savo sprendimus grįsti ne partinės gerovės, o visuomenės interesų tikslais. Pasak jo, dėl kartais pasirodančio „atviro cinizmo“ ir atgimusio „neobebrystės reiškinio“ dalis Lietuvos žmonių jau dabar nekantriai laukia naujos valdžios.
Reaguodama į šią pastabą, A. Armonaitė pripažino, kad tokios sąvokos kaip „neobebrystė“ jai dar neteko girdėti. Visgi, ji svarstė, kaip pastarasis žodis buvo išverstas metinio pranešimo klausiusiems valstybių ambasadoriams.
„Tiesą sakant, labai įdomu, kaip išvertė užsienio ambasadoriams šitą terminą. Norėčiau sužinoti“, – tepasakė ji.
ELTA primena, kad, vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius.
Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
