„Baltijos šalys turi būti sustiprintos. Lietuva turi būti sustiprinta, nes turime pažeidžiamą teritoriją“, – interviu „Financial Times“ sakė G. Landsbergis.
Tačiau G. Landsbergis teigė, kad nors Alijanso parengti gynybos planai yra naudingi krizės atveju, juose neatsižvelgiama į tai, kad Rusija ir toliau kelia grėsmę Baltijos šalių saugumui.
„Kyla klausimas, ką daryti taikos metu? Kokią žinią siunčiate Putinui? Deja, bet kol kas neturime jokios žinutės“, – akcentavo ministras.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad NATO regioniniai gynybos planai, kuriuose apibrėžiama Baltijos šalių gynybos strategija, gali būti baigti derinti šią savaitę ir patvirtinti iki NATO viršūnių suvažiavimo. Pasak jo, ši gynybos strategija užtikrins stiprų atgrasomąjį signalą galimoms agresorėms.
ELTA primena, kad Balandžio viduryje NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis.
Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad NATO šalims pristatyti nauji Aljanso regioninės gynybos planai tenkina Lietuvą ir atitinka Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak šalies vadovo, Baltijos šalių saugumo situacija negerėja, todėl, akcentavo jis, Aljansas turėtų skirti pirmaeilį dėmesį Rytų flango gynybos klausimui.
