Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai įvertino, kaip vos per kelias dienas buvo pereita nuo valdančiųjų išreikšto pasitikėjimo ministre iki galimos visos Vyriausybės griūties, kas, premjerei atsistatydinus, formuotų naują ministrų kabinetą ir tai, ar iš dabartinės situacijos I.Šimonytė galėtų išlošti prezidento rinkimuose.
Keliamus klausimus vadina natūraliais
Pirmadienį premjerė I.Šimonytė pranešė, kad tenkino į savivaldybės išmokų skandalą įsivėlusios ministrės J.Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Jau esu informavusi, kad tuo atveju, jeigu Seimas nepriimtų sprendimo dėl priešlaikinių rinkimų paskelbimo iki sesijos pabaigos, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui teiksiu prezidentui savo atsistatydinimą, kas reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą. Todėl kita švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūra prezidentui teikiama nebus“, – aiškino I.Šimonytė.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius svarstė, kad imdamiesi tokių drastiškų priemonių konservatoriai pasiduoda emocijoms.
„I.Šimonytės ir G.Landsbergio reakcija atrodo labai pasiduodanti emocijoms, neracionali ir net, sakyčiau, gana arogantiška, nes labai natūralu, kad kyla klausimų dėl ministrų ir iš valdančiųjų tikimasi, kad kažkas bus daroma“, – pabrėžė analitikas.
Jis pastebėjo, kad dabar pagrindine tema tapo ne tai, kaip tobulinti savivaldybių tarybų narių atlyginimo modelį, net ne galimas lėšų grąžinimas į valstybės biudžetą, bet būtent pirmalaikiai rinkimai.
„Atrodo, kad bandoma patį faktą sumenkinti, nukreipti dėmesį“, – svarstė jis.
„Visi tiltai deginami ir sprogdinami tuo pačiu metu“
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas svarstė, kad po tokių skambių pareiškimų apie Vyriausybės atsistatydinimą kelio I.Šimonytei atgal nebėra.
„Šiandien vystoma ta pati idėja, kad visi susimokė, iškėlė kažkokius nepasiekiamus moralės standartus, kad vyksta raganų medžioklė ir kad labai gaila, jog nepaprastai padori ministrė turėjo pasitraukti.
Visi tiltai yra ir deginami, ir sprogdinami tuo pačiu metu. Ko gero, neįmanoma įžiūrėti būdų, kaip būtų įmanoma atsitraukti be visiško politinio fiasko“, – įvertino I.Kalpokas.
Kas vyktų toliau?
M.Baltrukevičius pabrėžė, kad pirmalaikiai rinkimai nėra tas instrumentas, kuris pasitelkiamas lygioje vietoje – paprastai šios priemonės imamasi, kai parlamente susidaro tokia politinių jėgų kompozicija, jog neįmanoma susitarti dėl bendro darbo, kai atsitinka išskirtinio dydžio politinės krizės.
Užsienio valstybėse taip pat pasitaikydavo atvejų, kai valdančiosios partijos paskaičiuodavo, jog surengti išankstinius rinkimus joms būtų naudingiau negu laukti eilinių, tačiau dažnu atveju nusvildavo, mat rinkėjams tokia argumentacija atrodydavo per silpna.
Šiuo atveju, anot analitiko, jeigu Seimas nepritartų išankstiniams rinkimams, ir jei Vyriausybė atsistatydintų, tuomet prezidentas pasiūlytų formuoti Vyriausybę kuriam nors kitam konservatorių, kaip didžiausios frakcijos Seime, politikui.
Jeigu konservatoriai atsisakytų dar kartą formuoti Vyriausybę, tuomet iniciatyva būtų valstiečių – antros didžiausios frakcijos Seime – rankose.
Tačiau, kaip pastebi M.Baltrukevičius, vis tiek lieka didelė tikimybė, kad būtų prieita prie tų pačių išankstinių rinkimų – nebent Liberalų sąjūdis parodytų politinį lankstumą formuojant valdančiąją koaliciją arba būtų suformuota mažumos Vyriausybė su kurios nors opozicinės frakcijos parama.
Nuovargio klausimas
Premjerė I.Šimonytė sekmadienį dar kartą pareiškė, kad, jeigu pirmalaikiams rinkimams Seimas nepritars, ji ir visa Vyriausybė atsistatydins.
Aiškindamas tokią drastišką premjerės reakciją, politologas svarstė, kad pastarasis skandalas galėjo būti paskutinis lašas ir taip sudėtingoje kadencijoje.
„Jau kurį laiką matėsi nuovargis, ne visai adekvati reakcija į situacijas. Šie metai konservatoriams buvo labai sunkūs – sankcijos baltarusiškoms trąšoms, Kaliningrado tranzitas, K.Bartoševičiaus istorija, dabar „čekučiai“.
Visi šie dalykai krovėsi, matėsi, kad įtampa daro savo, įskaitant iš pačios premjerės elgesio, bendravimo su žiniasklaida ir visuomene pokyčius“, – svarstė jis.
I.Kalpokas neatmetė, kad prie to prisidėjo ir pernelyg dramatiška konservatorių lyderio G.Landsbergio reakcija.
„Pareiškimai buvo daromi įsižeidusio jaunuolio, o ne patyrusio politiko tonu. Įsijungia toks grupinis instinktas, kai vieni kitus palaiko ir vieni kitus radikalizuoja – vienam ir kitam atrodo, kad puola, ir tada jie visus įtikina, kad juos puola“, – svarstė politologas.
Pasinaudos galimybe prezidento rinkimuose?
Nors šiuo metu konservatorių sprendimas dėl pirmalaikių rinkimų ir Vyriausybės atsistatydinimo dažniau kritikuojamas nei giriamas, atsirado manančių, kad I.Šimonytė, pasitraukusi iš premjerės posto, galėtų pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis ir sukaupti politinių dividendų, kuriuos sėkmingai išnaudotų prezidento rinkimų metu.
Tačiau M.Baltrukevičius įsitikinęs, kad dabartinė situacija nesukurtų jokių papildomų galimybių I.Šimonytei prezidentiniame kontekste.
„Jos galimybes kada nors tapti Lietuvos prezidente pagerintų nebent koks nors didžiulis konfliktas su G.Landsbergiu ir išėjimas iš Tėvynės Sąjungos.
Nors ji partijos narė dar trumpą laiką, bet jau ilgą laiką nešė Tėvynės Sąjungos žmogaus krūvį. Ypač merų rinkimai parodė, kad tas antrojo turo efektas konservatoriams yra labai skaudus – šią partiją labai mėgsta arba ne, o neutraliai vertinančiųjų, kurie antrame ture balsuoja už „mažesnę blogybę“, konservatorių atžvilgiu nėra tiek daug“, – pastebėjo jis.
Politologas I.Kalpokas taip pat įsitikinęs, kad šioje situacijoje I.Šimonytė galimybių susikrauti asmeninio populiarumo taškų neturi.
„Sutikčiau, kad dabar pasitraukdami ir skelbdami pirmalaikius rinkimus konservatorių lyderiai galimai padidina savo asmeninių opcijų skaičių.
Jeigu įvyksta pirmalaikiai Seimo rinkimai ir jie konservatoriams nepasiseka, tada G.Landsbergis ir I.Šimonytė yra kandidatai pakeisti A.Kubilių ir R.Juknevičienę Europos Parlamente ir turėti ten ramią, be streso politinę ateitį“, – svarstė jis.
Visgi, kad po vadovavimo labai nepopuliariai Vyriausybei ir po šių skandalų, ypač tokiu trumpu laikotarpiu, I.Šimonytė galėtų turėti pasisekimą asmeniniuose rinkimuose, I.Kalpokas nemato jokių galimybių.
„Ko gero, vienintelės I.Šimonytės galimybės – Antakalnio vienmandatė ir galimai rinkimai į Europos Parlamentą“, – kalbėjo politologas.
