Medikai pasakoja ne tik nežinantys, kur, karo atveju, turėtų eiti ar kaip elgtis, bet ir nėra paruošti dirbti karo lauko sąlygomis.
Tuo metu Seimo nariai teigia iš sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio išgirdę, kad ministerija tam net ir nepradėjo ruoštis ar dėlioti atitinkamų planų.
Karo atveju nebūtų išleisti, bet ir nėra paruošti
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad šalies medikai neturi jokių aiškių nurodymų, ką, valstybės užpuolimo atveju, jie turėtų daryti.
„Vertinant tai, kad civiliai šiai dienai neturi normalių slėptuvių ir nėra aišku, kaip šis klausimas bus sprendžiamas – ministrė patarė slėptis mokyklose ir sporto salėse, kurios yra antrame aukšte… Galima tikėtis, kad tiek sužeistų civilių, tiek karių būtų nemažai, tačiau nesu girdėjusi, kad būtų kažkokios aiškios direktyvos, ką kiekvienas medikas turi daryti“, – kalbėjo ji.
A.Gerliakienė teigė žinanti, kad Santaros klinikose buvo atrakinti rūsiai, kuriuose praeityje buvo įrengtos operacinės, girdėjo apie ligoninę, kurioje kartą buvo padarytos pratybos.
„Tačiau ką konkreti gydytojų specializija turėtų atlikti? Visiškai pletkų lygyje sužinojau, kad, pavyzdžiui, odontologai turės dirbti asistentais ir padėti chirurgams operacijų metu – neva jie nebijo kraujo. Tačiau tai niekur nebuvo išsakyta oficialiai“, – pabrėžė LMS pirmininkė.
A.Gerliakienė prisiminė savo vizitą į Kauno karo ligoninę – ten, anot jos, nedidelėje patalpoje, kurioje telpa trys medikai, gulėjo vienas muliažas, imituojantis sužeistą karį su nutraukta koja, o medikai mokomi suteikti jam pirmąją pagalbą.
Tačiau ir tokių apmokymų ciklų reikia trijų, tad realiai mokymus praeina nedidelė dalis medikų.
„Labai abejoju, kad turime pakankamai paruoštų gydytojų, kurie galėtų padėti dirbti karo lauko sąlygomis. Tikrai neturime patirties su plėštinėmis, šautinėmis žaizdomis – nei kaip jas apdoroti, nei kaip jas prižiūrėti“, – nurodė ji.
Medikė pasakojo šį klausimą jau prieš metus iškėlusi Seimo Ateities komiteto posėdyje, į kurį buvo iškviesti ir kariuomenės vadai.
„Kėliau šį klausimą ir visi kariūnai pasakė, kad, jeigu nėra sveikatos sektoriaus užnugario, tai kariuomenė veikti negali. Bet kas per tuos metus yra nuveikta? Manau, kad pasiruošimas, žinios tikrai nėra pakankamos.
Kai prasideda karo veiksmai, reikia ne tik būti pasiruošus – reikia žinoti, kur eiti, į ką kreiptis, kur „prisiduoti“. Šių dalykų mes nežinome. Kai Kauno karo ligoninėje pradėjau klausinėti, man pasakė, kad tai yra valstybės paslaptis, ir kad karo atveju nė vienas medikas nebus išleistas iš Lietuvos“, – kalbėjo A.Gerliakienė.
„Pas mus dabar visi labai susirūpinę reforma ir kaip gauti Europos Sąjungos pinigus, dotacijas. Tai vienintelis, pagrindinis, svarbiausias klausimas“, – pridūrė ji.
A.Gerliakienė įsitikinusi, kad ministerija turėtų paruošti medikus, numatyti atitinkamus algoritmus, kokių veiksmų reikėtų imtis karinės agresijos atveju, o, jeigu nėra galimybės surengti mokymų masiškai, jie galėtų būti surengti bent nuotoliniu būdu.
„Jeigu STT ar Lygių galimybių tarnybos sugeba paruošti mokymo kursą ir privaloma tvarka versti gydytojus jį išklausyti, tai lygiai taip pat galima paruošti išklausyti visą civilinės saugos kursą – kaip elgtis, kur eiti“, – kalbėjo medikė.
Anot jos, tokios tiesioginės kaimyninių valstybių grėsmės neturinčios šalys ekstremaliems atvejams ruošiasi daug rimčiau negu Lietuva. Kaip pavyzdį ji pateikė Jungtinę Karalystę.
„Ten žiūrima pakankamai rimtai, nors situacija Jungtinėje Karalystėje nuo mūsų situacijos – lyg devintas vanduo nuo kisieliaus. Bet jie stengiasi ir savo žmones paruošia“, – pabrėžė ji.
Situaciją vadina katastrofiška
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai trečiadienį kartu su Sveikatos reikalų komitetu surengė bendrą, uždarą posėdį, skirtą išsiaiškinti, kaip sveikatos sistema rengiasi karinėms grėsmėms.
Visgi tai, ką NSGK nariai išgirdo iš sveikatos apsaugos ministro A.Dulkio, juos pribloškė.
NSGK pirmininko pavaduotojas, valstietis Dainius Gaižauskas portalui lrytas.lt pasakojo iš ministro išgirdęs, kad ministerija net nebando ruoštis galimam medikų darbui karo metu, nes esą iš Krašto apsaugos ministerijos laukia informacijos apie galimus karinius scenarijus.
„A.Dulkys leido mums suprasti, kad kol kas jam krašto apsaugos ministerija jokio karo scenarijaus, koks gali būti, nepateikė, todėl pagal tuos scenarijus sveikatos sistema kol kas nėra pasirengusi veikti“, – nurodė D.Gaižauskas.
Anot jo, ministerijos atstovai teigė turintys planus, kaip reikėtų elgtis, jeigu sprogtų Atominė elektrinė, tam tikros gamyklos šalyje, užsiminė apie terorizmo atvejus – tačiau nė žodžiu neužsiminė, kaip medikai veiktų karo grėsmės akivaizdoje.
„Posėdžio metu klausinėjome, kaip būtų su medikais, kiek turime ligoninių, kaip esame pasiruošę evakuacijai, kur keltume ligonius, kiek turime chirurginių instrumentų, kiek esame paruošę lauko ligoninių – nulis atsakymų.
Vienintelis atsakymas: „Kol manęs niekas neinformavo apie karinius scenarijus, kaip aš galiu paruošti sveikatos sistemą?“. Visi buvome šoke. Negana to, karo grėsmes jis pradėjo vadinti dramaturgija“, – pasakojo D.Gaižauskas.
Seimo narys sakė ministrui pasiūlęs, kad, jeigu šie nebendrauja su Krašto apsaugos ministerija, tuomet galėtų pasidomėti, kas jau daugiau nei metus vyksta Ukrainoje, net nuvykti ten ir parsivežti gerosios patirties.
„Supratome, kad tai visiška katastrofa. Turime ligonines, tereikia jas paruošti karo atvejui, parengti planus, kur evakuotis, surengti pratybas. A.Dulkys galėtų tai padaryti, jeigu būtų normalus ministras“, – įsitikinęs D.Gaižauskas.
Tuo metu pats krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas NSGK posėdžiuose toliau nedalyvauja, tad ir į šiuos Seimo narių keliamus klausimus neatsakė.
L.Kasčiūnas: visada nori greičiau, daugiau ir iš karto
Tuo metu NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas lrytas.lt teigė, kad, kalbėdama apie visišką medicinos sektoriaus nepasiruošimą karo atvejui, opozicija ne laiku ir ne vietoje politikuoja.
Anot L.Kasčiūno, ministerija turi planą kariuomenės nuostolių, sužeistų karių gydymui – numatytos 14 ligoninių, kurios veiktų su kariuomene, jeigu karas prasidėtų.
Kiek kitokia situacija yra dėl plano civiliams gyventojams. L.Kasčiūno teigimu, niekas dabar negalėtų numatyti visuomenės nuostolių scenarijaus, todėl reikėtų ruoštis blogiausiam – ir tokiu būdu jo išvengti. Seimo narys priminė Ukrainos pavyzdį, kad pirmiausiai bombarduojamos būtent ligoninės.
„Nemažai darbų padaryta tokiais aspektais, kaip sukauptomis ligoninių atsargomis, kad galėtų ligoninės dirbti mėnesio laikotarpiu. Taip pat yra atsargų decentralizavimas – tai labai svarbu, kad viskas nebūtų vienoje vietoje ir nebūtų sunaikinta.
Yra sprendiniai dėl generatorių, kad ligoninės galėtų veikti autonomiškai. Yra planai dėl alternatyvaus ryšio užtikrinimo – problema dar sprendžiama, bet jau yra dėliojama.
Jeigu eitume per punktus pagal planą, ko reikėtų, tai yra pozicijų, kur jau esame išsprendę problemas, ir yra pozicijų, kur reikia pokyčių ir proveržio. Tai natūralu. Visada norisi greičiau, daugiau ir iš karto, bet akivaizdu, kad judame į priekį“, – patikino L.Kasčiūnas.
Pastebėjus, kad medikai patys teigia nesantys informuoti apie jų darbą karo atveju, L.Kasčiūnas tikino, kad yra medikų rengimo kursai ir programos, tiesiog galimai ne visi į jas yra patekę.
„Į šį kometito posėdį atėjau su mažesniais lūkesčiais, bet planavimas yra, yra padarytų darbų, bet, aišku, kai kur reikės pasistengti, sutelkti pastangas ir pajėgas dar labiau“, – kalbėjo jis.
