„Seimo priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos 7 skirtingos ribojamosios priemonės, kurių 4 būtų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o 3 – tik Rusijos piliečiams. Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime ir akcentuojama, kad šalies vadovas laikosi nuostatos, kad ir Rusija, ir Baltarusija Ukrainos atžvilgiu yra šalys agresorės.
„Lietuvoje puikiai suprantame, kad karas prieš Ukrainą, kurį Rusija jau antrus metus kariauja kartu su savo sąjungininke Baltarusija, taip suartino abi agresores, jog jos abi kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys. Žinoma, kad abiejose šiose valstybėse tebėra karo nusikaltimus vykdančių režimų nepalaikančių ar net jiems besipriešinančių žmonių, jiems durys visada buvo ir bus atvertos. Tačiau Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu nėra jokio pagrindo skirtingam Baltarusijos ir Rusijos piliečių vertinimui“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Be to, šalies vadovas siūlo tobulinti įstatymą ne tik numatant vienodus ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, bet ir įvedant naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą. Svarstoma, jog būtų galima supaprastinti jau išduotų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje atšaukimo procedūras.
„Prezidento veto siūloma ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtinti teisinį mechanizmą, kuris leistų supaprastinti jau išduotų nacionalinių vizų ir leidimų laikinai ar nuolat gyventi panaikinimo procedūrą, taip pat palengvintų asmenų, kurie pažeidė tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių teisės aktus, išsiuntimą iš Lietuvos“, – rašoma pranešime.
Apie tai, kad prezidentas veikiausiai nepasirašys įstatymo, užsiminta ir anksčiau. Prieš savaitę G. Nausėda aiškino svarstąs vetuoti įstatymą ir teikti pataisas, numatančias, kad Baltarusijos piliečiams būtų taikomos tokios pat sankcijos kaip ir Rusijos piliečiams.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
