G.Landsbergis neatmeta, kad iš karto po savivaldos rinkimų gali būti keliamas klausimas dėl politinės atsakomybės, ir net žada ją prisiimti, jei rinkimų rezultatai nebus palankūs jo vadovaujamai partijai.
Apie tai konservatorių lyderis žiniasklaidai užsiminė netrukus po Seime vykusio balsavimo dėl specialiosios komisijos, kurios sudarymui nebuvo pritarta.
Anot politiko, jei ne rinkimų laikotarpis, šis klausimas esą galėjo būti keliamas ir anksčiau: „Būtų logiška kelti tokius klausimus, bet esame specifiniame laikotarpyje.“
Tokios dešiniųjų lyderio užuominos kiek suglumino jo partijos narius, bet smarkiai nenustebino. Mat kalbų apie politinę atsakomybę jau pasigirsta ir pačioje dešiniųjų stovykloje.
Išspręstų ir kitas bėdas
Kai kurie įtakingi konservatorių atstovai, kalbėdami neoficialiai, svarsto, kad G.Landsbergis neturėjo laukti, kol pedofilijos skandalas įsisiūbuos, o trauktis anksčiau.
Nežinia, kiek toks manevras būtų apsaugojęs dešiniuosius nuo vėliau juos užgriuvusių įtarimų, kad ne be partijos vadovybės pagalbos pedofilija įtariamas Kristijonas Bartoševičius galėjo sužinoti apie prokurorų planus.
Tačiau, anot kai kurių „Lietuvos ryto“ pašnekovų, drąsus nepopuliaraus politiko žingsnis galėjo pataisyti ir konservatorių, ir paties G.Landsbergio reikalus.
Pastarasis jau yra pranešęs, kad baigęs šią kadenciją daugiau nepretenduos į partijos vadovus.
Todėl pasitraukdamas iš posto anksčiau G.Landsbergis esą galėjo ir prigesinti skandalą, ir padėti partijai išvengti laukiančių nemalonių svarstymų dėl jo vaidmens būsimuose rinkimuose į Seimą.
Konservatoriai jau anksčiau nuogąstavo, kad G.Landsbergio pavardė šiuose rinkimuose partijai būtų lyg akmuo po kaklu, kita vertus, negali partijos vadovo nugrūsti į sąrašo pabaigą ar visai į jį neįtraukti.
Juokaujama, jog geriausia būtų jį išsiųsti kuo toliau, bet tikimybė, kad konservatorių lyderiui pavyks įšokti į kokį nors reikšmingą europinį postą, esą irgi vis labiau tolsta.
Kita vertus, konservatoriai pripažįsta, kad dabartiniu metu jiems būtų ypač sunku surasti naują lyderį, kuris norėtų nerti į vis dar kunkuliuojančio skandalo sūkurį.
Galėjo būti kliūčių
Svarstymų, ar G.Landsbergiui nederėjo atsistatydinti, iš valdančiosios koalicijos partnerių pastaruoju metu pripažino girdėjęs ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Tiesa, jis „Lietuvos rytui“ pabrėžė pats apie tai negalvojęs.
„Politinę atsakomybę prisiimti visada yra gražu. Girdėjau, kad tokių pamąstymų būta ir tarp kolegų konservatorių“, – sakė liberalas.
Anot E.Gentvilo, tokiu žingsniu partijos vedlys esą pademonstruotų aukščiausius demokratijos standartus: „Ypač prisiminus kai kuriuos ankstesnius jo raštiškus pareiškimus, kad tas ar kitas politikas turi atsistatydinti, tai būtų atrodę gražiai.
Bet nesu konservatorių patarėjas, be to, patarinėti po įvykių visi gudrūs.“
Valdančiosios daugumos atstovas taip pat svarstė, kad galbūt G.Landsbergis dabartinėje situacijoje norėjo atsistatydinti, bet tam galėjo būti kliūčių.
Pasak E.Gentvilo, matyti, kad ilgainiui G.Landsbergį partijos vadovo poste turėtų pakeisti premjerė Ingrida Šimonytė: „Reikėtų pažiūrėti į partijos įstatus, bet gal ji dar negali pretenduoti į šį postą? Tada visos kortos verčiasi.“
Ar galimas G.Landsbergio pasitraukimas nebus pavėluotas, jei po dabartinių skandalų konservatoriams savivaldos rinkimuose iškristų ypač prastos kortos?
„Gal prasti rinkimų rezultatai kaip tik bus tinkama išeitis, nes pasitraukus dabar kai kas vis tiek sakytų, kad jei atsistatydina, vadinasi, kaltas. Tokia jau ta žmonių psichologija“, – dėstė E.Gentvilas.
Kritikai kol kas tyli
Tarp konservatorių yra įvairių nuomonių, kaip partiją užklupusio dar neregėto skandalo akivaizdoje derėjo pasielgti partijos vadovybei ir G.Landsbergiui.
Tiesa, daugelis kritikų partijos vadovybės veiksmus sutiko vertinti tik be pavardžių.
Neoficialiai jie pripažįsta, kad niekas nedrįs G.Landsbergiui priekaištauti į akis, juolab raginti trauktis iš posto.
Esą net jei toks sprendimas būtų geriausia išeitis, partijos lyderio aplinka jam ir toliau pataikaus, o kiti nenorės išsišokti.
„Turbūt nerasi žmogaus, kuris suprastų sprendimą per skandalą išeiti atostogų, bet ar kas nors išdrįs atvirai pasakyti, kad tai klaida? Turbūt kad ne“, – sakė vienas pašnekovų.
Iš tiesų net ir aštresnio žodžio G.Landsbergiui paprastai nevengiantis pasakyti Paulius Saudargas, kalbėdamas apie partijos vadovybės veiksmus šio skandalo metu, šįkart ypač apdairiai svėrė kiekvieną žodį.
Seimo vicepirmininkas sakė abejojantis, kad G.Landsbergio atsistatydinimas ką nors radikaliai pakeistų: „Sunku vertinti, nes to neįvyko, ir dabar sunku pasakyti, kaip būtų buvę geriau.“
P.Saudargas mano, kad tiesioginės G.Landsbergio atsakomybės dėl kilusio skandalo nėra, tuo metu įvertinti strateginę žalą partijai kol kas irgi dar anksti: „Negali žinoti, ar galimas partijos lyderio pasitraukimas nebūtų įvertintas kaip kaltės pripažinimas.
Gal, kaip sako ir pats G.Landsbergis, sprendimus bus galima daryti pasižiūrėjus, kaip šis reikalas keičia partijos įvaizdį ne vienos savaitės kontekste.“
Tiesa, panašu, kad ir P.Saudargą kiek suglumino migloti G.Landsbergio pasvarstymai apie galimus pokyčius po savivaldos rinkimų.
„Jokiame partijoje formate jis nėra taip kalbėjęs ir jokių panašių diskusijų nebuvo. Kol kas dar iki galo nesuprantu, ką jis norėjo tuo pasakyti.
Užuominų apie pasitraukimą išgirdau, bet nežinau, ar teisingai jas supratau.
Gal jis norės paaiškinti ką nors plačiau, tada bus galima vertinti“, – svarstė G.Landsbergio pavaduotojas partijoje.
Pagerintų tik savo įvaizdį
Abstrakčių G.Landsbergio užuominų apie galimą atsakomybę po savivaldos rinkimų dar neišlukšteno ir Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Pasak konservatoriaus, tik pats G.Landsbergis gali detaliau atskleisti, apie kokią atsakomybę kalbėjo.
Kol kas jis teigė nematąs pagrindo tam, kad pokyčiai partijos vadovybėje įvyktų anksčiau nei po Seimo rinkimų.
„Mes esame gana tvirtai sutarę, kad dėl pokyčių būtų sprendžiama pasibaigus rinkimų ciklui, ir trumpalaikių naudų nemodeliuojame.
Nesame svarstę kokių nors galimų rokiruočių dėl geresnių rinkimų rezultatų. Juos turi lemti mūsų Vyriausybės ir Seimo darbai“, – sakė J.Razma, paklaustas, ar partijai nebūtų naudinga lyderį keisti nelaukiant Seimo rinkimų.
Be to, Seimo vicepirmininkas mano, kad pedofilijos skandalas iki rinkimų jau bus užmirštas: „Pas mus, Žemaitijoje, ir dabar daug svarbiau yra tragiškai kritusios pieno kainos nei visi skandalai Seime.“
Tiesa, politikas įsitikinęs, kad staigus G.Landsbergio pasitraukimas iš posto, ko gero, būtų pagerinęs jo paties reitingus, nes žmonės palankiai vertina tokius sprendimus.
„Bet abejoju, ar šitos aukos užtektų skandalui užgesinti, ir Saulius Skvernelis liktų laimingas“, – svarstė J.Razma.
Išėjo pats ar paliepus?
J.Razma nesutinka su E.Gentvilu, kad skubiai pasitraukdamas iš Seimo K.Bartoševičius atėmė iš konservatorių galimybę jį griežčiau pasmerkti.
Anot J.Razmos, teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūra teoriškai gal ir būtų naudinga partijai, bet jis šio proceso esą bet kokiu atveju būtų linkęs išvengti: „Galbūt partija ir būtų turėjusi daugiau galimybių pademonstruoti, kad yra principinga, ir atsiriboti nuo K.Bartoševičiaus, bet aš norėčiau, kad Seime jo nebūtų nė akimirkos.“
Su pedofilija įtariamu K.Bartoševičiumi parlamento salėje nenorėtų susidurti ir E.Gentvilas, bet anksčiau liberalas yra svarstęs, kad konservatoriai esą būtų atrodę gražiau, jei nebūtų jam leidę lengvai pasitraukti iš Seimo.
Kita vertus, liberalas mano, jog kol kas neužtenka faktų teigti, kad būtent partija turėjo įtakos tokiam K.Bartoševičiaus apsisprendimui: „Man atrodo, kad tai nebuvo konsultacijos.
Ar jam buvo nurodyta atsistatydinti? Gal ir taip, bet tai tik spėlionės. Mano versija, jog K.Bartoševičius Čilėje sužinojo, kad jam uodega prispausta, ir pats priėmė sprendimą. Teigti, kad pirmiau sužinojo partija, man neišeina.“
Strategus gaubia migla
Seimas praėjusią savaitę atsisakė sudaryti specialią komisiją, kuri aiškintųsi, kaip K.Bartoševičius sužinojo apie prokurorų planus ir būdamas Čilėje parašė atsistatydinimo prašymą.
Nors liko neatsakyta, ar sprendimą skubiai trauktis iš Seimo K.Bartoševičius priėmė pats, ar pasitaręs su partijos vadovais, o gal net jų liepiamas, G.Landsbergis mano, kad į visus klausimus šioje istorijoje esą jau atsakyta ir konservatoriai atgailavo užtektinai.
Vis dėlto kai kurie politologai prakalbo apie paties konservatorių lyderio atsakomybę.
„Lyderystės ar jos nebuvimo klausimas yra visiškai fundamentalus ir visi save gerbiantys konservatoriai turėtų pradėti labai rimtas vidines diskusijas dėl partijos lyderio“, – Eltai sakė Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas.
