Tiesa, skeptiškų balsų taip pat netrūksta – pasigirsta nuomonių, kad Lietuvos gyventojai kartą savo poziciją dėl šio klausimo jau išreiškė, o ir kartelė, reikalinga Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui, yra sunkiai įveikiama.
Kaip skambės formuluotė?
Darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti pirmininkė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė portalui lrytas.lt nurodė, kad referendumo formuluotė daugmaž jau yra aiški.
Jos teigimu, visos Seimo frakcijos sutarė, kad naująja referendumo formuluote iš Konstitucijos 12 straipsnio būtų išimta vidurinioji dalis, kuri šiuo metu skamba taip: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
„Bus nukreipimas į konstitucinį įstatymą – iš Konstitucijos formuluotės išimamas daugybinės pilietybės ribojimas, o pilietybės įgijimo ir netekimo nuostatus ir tvarką reguliuos konstitucinis įstatymas, kuris taip pat svarstomas darbo grupėje ir su teisininkais“, – nurodė D.Asanavičiūtė.
Šiuo metu visas Konstitucijos 12 straipsnis skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.
Tad šį kartą valstybės, kurių pilietybes turintys žmonės galėtų likti ir Lietuvos piliečiais, bus įtrauktos į konstitucinį įstatymą, o ne į pačią referendumo formuluotę, kaip buvo 2019 metais.
„Sąlygos išlieka tokios pačios, kaip buvo 2019 metais – galimybė Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, NATO valstybėms narėms.
Apribojimai išliks buvusios SSRS pagrindu sudarytų visokių ekonominių ir karinių asociacijų ir organizacijų šalims. Ir toliau apribojimai išlieka gana griežti, Rusijos piliečiai negalės turėti Lietuvos Respublikos paso, išskyrus tremtinių palikuonis, kuriems ir dabar yra ši išimtis“, – nurodė D.Asanavičiūtė.
Pasak D.Asanavičiūtės, darbo grupė kovo 9 dieną pateiks ir galutinę formuluotę, ir patį konstitucinio įstatymo projektą, kad jis būtų matomas visuomenėje.
Referendumą Seimas turėtų paskelbti jau gegužės mėnesį, kad liktų lygiai metai komunikacinei kampanijai – referendumas planuojamas kartu su prezidento rinkimais 2024 metais.
Klaidos – įvertintos
D.Asanavičiūtė pripažįsta, kad viena iš priežasčių, kodėl 2019 metais vykęs referendumas nebuvo sėkmingas – per trumpas laikotarpis, per kurį gyventojai buvo supažindinami su siūlomais pokyčiais, todėl šiemet informacinė kampanija planuojama iš anksto, įtraukiamos visos institucijos.
„Vyriausybės kanceliarija atliks gyventojų apklausą, kurios pagrindu būtų paruošti išsamūs klausimai ir atsakymai. Taip pat formuojamas informacinės kampanijos turinys, ją numatoma vykdyti kuo anksčiau – ne likus mėnesiui, kaip aną kartą, bet bent keliems mėnesiams iki referendumo.
Įtrauksime savivaldybes, bažnyčias, nevyriausybines organizacijas, pasiruošimas vyksta jau dabar. Tai suteikia daugiau vilčių, kad referendumas įvyks teigiamai“, – vylėsi politikė.
„Kalbame, kaip būtų galima pasiekti regionų žmones, apie Vilniaus ir Kauno specifiką, kaip paskleisti informaciją, kad toks referendumas vyks. Kadangi yra labai, labai griežtas reikalavimas dėl atėjusių ir pasisakiusių „taip“, mūsų tikslas – kad kuo daugiau žmonių būtų pasiekta“, – pridūrė ji.
D.Asanavičiūtės teigimu, koją referendumo sėkmei 2019 metais pakišo ir gremėzdiška formuluotė.
„Žmonės tikrai jos nesuprato, dėl to dabar mūsų tikslas yra padaryti formuluotę kiek įmanoma aiškesnę, paprastesnę ir labai nenutolti nuo dabartinės formuluotės“, – paaiškino ji.
2019 metais Konstituciją buvo siūloma keisti taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda.
Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Skeptikų netrūksta
Tiesa, skeptiškai būsimą referendumą vertina ir dalis pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų, manantys, kad tiesiog nėra realistiška, jog virš milijono lietuvių referendumo dieną ateitų prie balsadėžių ir pasisakytų „už“. Jų manymu, pirmiausiai reikėtų pakeisti referendumų sąlygas.
Norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, reikia, kad referendume dalyvautų daugiau nei pusė, o pasisakytų „taip“ – 50 proc. + 1 rinkimų teisę turinčiųjų Lietuvos piliečių.
Vis dėlto, D.Asanavičiūtė įsitikinusi, kad bandyti verta.
„Jeigu nieko nedarysime ir sakysime, kad nepavyks, tai žinoma, kad nepavyks. Jeigu dirbsime visi kartu, susivieniję – tai pavyksta padaryti ir Seimo darbo grupėje, frakcijos sutaria, kad referendumas turi būti, ir dėl pačios formuluotės pavyksta rasti sutarimą – tai yra gerai, vadinasi, politinė žinutė eitų vieningai ir garsiai, įsitrauktų ir politiniai lyderiai. Tai papildomi veiksniai, galintys padaryti šį referendumą teigiamu“, – įsitikinusi Seimo narė.
„Esu realistė, puikiai suprantu, kad tai yra sunki užduotis. Bet jeigu nieko nedarysime, tikrai nepavyks“, – pridūrė ji.
D.Asanavičiūtė nesutinka ir su skeptikų argumentu, kad Lietuvos gyventojai kartą jau išreiškė savo nuomonę.
„Svarstant kitą Konstitucijos skirsnį – ne pirmą, kur yra labai aukštas kartelės reikalavimas, referendumas būtų įvykęs, gyventojai būtų pasisakę „taip“ daugiau nei 70 proc. balsų. Norime atliepti tą 73 proc. balsų norą turėti galimybę mūsų piliečiams išlaikyti savo pilietybę, įgijus kitos valstybės pilietybę“, – sakė politikė.
Praėjusiame 2019 metų referendume „už“ daugybinę pilietybę balsavo daugiau nei 70 proc. atėjusiųjų, tačiau balsų neužteko, nes nedalyvavo 50 proc. turinčiųjų rinkimų teisę.
Kodėl reikia pokyčių?
D.Asanavičiūtė įsitikinusi, kad galimybė išlaikyti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos, demokratinės valstybės pilietybę, padėtų emigravusiems lietuviams išlaikyti ryšį su Lietuva.
„Tai yra mūsų piliečiai. Mes esame negausi tauta, mūsų piliečių yra nedaug, skaičius yra mažėjantis. Dėl to mums svarbus kiekvienas mūsų tautos žmogus, mūsų valstybės pilietis. Ryšys su Lietuva per pilietybę yra labai svarbus išlaikant tautinį identitetą, pagalbą Lietuvai.
Matome nemažai Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės žmonių, kurie net ir būdami užsienyje stengiasi dėl Lietuvos, jai padeda, o dabar, karo Ukrainoje metu, labai stipriai padeda Ukrainai – JAV, JK, Vokietijos lietuvių bendruomenė ir profesionalai, o ir viso pasaulio lietuviai renka pagalbą Ukrainai, stovi mitinguose už Ukrainą, ir tai yra mūsų jėga, mūsų neišnaudotas potencialas.
Ir jeigu, neduok Dieve, ateis diena x, tai yra mūsų kariauna užsienyje. Kuo daugiau išlaikysime piliečių su Lietuvos pasu, tuo labiau stiprinsime ryšį su savo žmonėmis ir ne Lietuvoje.
Tuo labiau, kad Lietuvoje turbūt nėra šeimos, kurios nebūtų palietusi emigracija. Manau, kad kiekvienam labai svarbu, jog jų draugai, artimieji turėtų LR pilietybę, nors ir apsispręstų turėti mums draugiškos valstybės pilietybę“, – kalbėjo D.Asanavičiūtė.
