„Mes nebūsime pirmieji, nes estai jau turi šį nacionalinį teisės įstatymą. Suomiai, nors jie šiame etape nepatiria tokios grėsmės, kad būtų srautai padidėję ar vyktų hibridinė ataka, šiuo metu taip pat jau tai daro. Aišku, jie turėjo anksčiau patyrimų, todėl ėmė tai daryti savo nacionalinėje teisėje“, – antradienį Eltai teigė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, pagrindinis šių pataisų tikslas – ir toliau gintis nuo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos vykdomos hibridinės atakos.
„Mes paruošėme atitinkamas pataisas, nors šiuo metu taip pat taikome apgręžimą ar neįleidimą, jei asmenys tai daro neteisėtais būdais, neteisėtose vietose, nes traktuojame tai, kad Lukašenkos režimas naudoja migraciją daryti spaudimą ir mes turime gintis – tam ir yra numatyta ši priemonė“, – pridūrė politikė.
ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerija lapkričio mėnesį parengė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, siekiant užtikrinti visapusišką valstybės sienos apsaugą ir kontrolę, efektyviai valdyti migracijos srautus bei užkirsti kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistema.
Ministerija siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Siekiant užtikrinti žmogaus teises, įstatymo projekte numatytas individualus, užsieniečių, kertančių valstybės sieną, pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas.
Per visus 2021 m. buvo fiksuoti 8 106 užsieniečių bandymai neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Lietuvos pasieniečiai neleido neteisėtai patekti jau daugiau kaip 10 tūkst. užsieniečių iš Baltarusijos.
Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama sustiprinti valstybės sienos apsaugą įteisinant pasienio tarnybos rėmėjų pasitelkimą, aiškiau reglamentuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomene. Tai galėtų padėti operatyviau reaguoti į neteisėtus valstybės sienos kirtimo atvejus ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų užkardymą.
Taip pat Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime pateiktą išaiškinimą bei konsultuodamasi su Europos Komisija, parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais panaikinamos ES teisei prieštaraujančiomis pripažintos nuostatos, priimtos pernai vasarą.
Šio įstatymo pakeitimais sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai.
Taip pat įstatymo projektu panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
