Į knygynus atkeliaujantis jo kūrinys iškeptas per tokį trumpą laiką, kurio net šaligatvio atkarpai Tuskulėnų gatvėje nutiesti neužtektų.
Pretenzingai pavadinime paminėdamas miestą ir merą R.Šimašius knygoje kalbasi su jam įdomiais žmonėmis: I.Šimonyte, A.Tapinu, P.Poderskiu, K.Žukausku, M.Pakalniu, netgi savo trečiąja žmona G.T.Gylyte.
Kai kurie jų sostinę daugiau mato pro limuzino langą ar kompiuterio ekrane. Bet visi turi nuomonę, kaip jį tvarkyti.
R.Šimašius tikina, kad knyga – ne tik apie pasiekimus, bet ir apie susimovimus.
Ar tikrai? Juk jo kadencijai artėjant į pabaigą vis dažniau atrodo, kad ir neblogi mero sumanymai virsta kliurkomis arba apauga įtarimais.
Ar išdrįs apie tai pasvarstyti sostinės meras? Aišku, kad ne. Nors jam nepatinka knygos, kuriose koks nors politinis veikėjas pasakoja, kaip jis su kažkuo susitikinėja, kažką sprendžia, spaudžia ranką ir medalius kabina ar kabinasi, kalbinti sau artimus žmones atsiribojant nuo išpažinties – dar blogiau.
Taigi ko į knygą nesudėjo meras? Tebūnie jo sąžinės reikalas šiųmetės Kalėdų eglės kaina. R.Šimašius aiškino, kad apie ją sužinojo per vėlai, nors jo politiniai oponentai tvirtino priešingai.
Bet štai autobusų stoties projektas, apie kurį tiek metų trimituota, – akivaizdus susimovimas. Aiškėja, kad iš didingų planų turėti patogią keleiviams stotį turėsime stotelę prie prekybos centro šalia Geležinkelio gatvės.
Mat miesto bendrojo plano koncepcijoje patvirtinta, kad dabartinė autobusų stoties teritorija bus užstatoma daugiabučiais ir komerciniais pastatais, o automobilių stovėjimo aikštelė pavirs tarptautinių ir tarpmiestinių autobusų stotele.
Tais laikais, kai net rajonų centrai sugebėjo pasistatyti šiuolaikiškas autobusų stotis.
Apie savivaldybės taškomus pinigus daug kalbėta, bet vieną atvejį meras norėtų nutylėti. Tai Algirdo gatvės humanizavimas.
Pasirodo, kad šios ne pačios prasčiausios būklės gatvės siaurinimas, 1,7 kilometro dviračių tako tiesimas atsiėjo per 2,6 mln. eurų. Tuo metu, kai apie 800 kilometrų Vilniaus gatvių apskritai nemačiusios asfalto.
Ką ten asfaltas. Už tiek pinigų, kiek buvo ištaškyta, galima beveik pastatyti naują vaikų darželį, kurių katastrofiškai trūksta.
Bet meras toliau važinėja po užsienio miestus aiškindamas, koks geras dalykas yra gatvių siaurinimas.
Gana apie pinigus, nes kur pažvelgsi, ten jų upeliai į šonus nuteka. Meras iki šiol nė žodžiu neužsiminė apie mazuto, kurį deginant šildomas Vilnius, kilmę.
Kartais ne iš Rusijos jis, per trečiąsias šalis atkeliavęs?
Kai trečiadienį opozicija šį klausimą pamėgino pateikti, iš karto tarybos posėdžio transliacija nutrūko. Kad vilniečiai tokio klausimo neišgirstų.
O tuo metu knygoje, ant kurios viršelio puikuojasi raudona striukė, nei miesto skaudulių, nei mero atvirumo nė su žiburiu nerasi.
