„Jokių komentarų nebus“, – taip paklausta apie už šnipinėjimą nuteisto ir kalinčio A.Paleckio įkurtos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ veikėjams pradėtą ikiteisminį tyrimą oficialiai atsakė Generalinė prokuratūra.
Vis dėlto „Lietuvos rytui“ pavyko sužinoti, kad nors šioje byloje kratos buvo atliktos beveik visų likviduojamos asociacijos steigėjų namuose, įtarimai joje pareikšti tiktai dviem asmenims – 57 metų Erikai Švenčionienei ir 61-erių Kazimierui Juraičiui.
Šiems veikėjams įtarimai buvo pareikšti pagal birželio mėnesį įsigaliojusį Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį – dėl padėjimo veikti kitai valstybei prieš Lietuvos Respubliką. Už šį nusikaltimą numatomas laisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų.
Beje, kyla nemažai klausimų, kas finansuoja ir E.Švenčionienės, ir K.Juraičio veiklą, keliones į užsienį, nes atliekamų oficialių pajamų jie faktiškai neturi.
Nuolat menkina Lietuvą
Įtarimų E.Švenčionienė su K.Juraičiu sulaukė ne tik dėl savo kelionių į Baltarusiją, Maskvoje surengtą spaudos konferenciją, bet ir dėl kalbų Kremliaus propagandininkų Vladimiro Solovjovo bei Olgos Skabejevos laidose.
E.Švenčionienė aiškino, kad Lietuvoje plinta fašizmas, nėra demokratijos, bandoma susidoroti su kitaip mąstančiais, valdžia esą išrinkta neteisėtu būdu.
„Žinote, pas mus irgi yra fašistų. Kiekviena šalis turi... joje gyvena skirtingi žmonės. Yra tokių, kurie palaiko „banderovcų“ liniją, yra fašistų. Aš asmeniškai gaudavau ir gaunu laiškų, žinučių iš tos grupės, kuri palaiko Ukrainą, palaiko Banderą. Taip, su grasinimais“, – Maskvoje kalbėjo E.Švenčionienė.
Dėkojo rusų kariams
Už šnipinėjimą Rusijai nuteisto A.Paleckio bendražygė nuolat kalba visos Lietuvos vardu ir pabrėžia, kad lietuviai nori draugauti su Rusija ir Baltarusija, tačiau esą bijo galimų susidorojimų.
Nors tiek E.Švenčionienė, tiek K.Juraitis tikina, kad yra už taiką, jos kalbos rodo ką kita.
Rugsėjo 17 dieną nuotoliniu būdu Eurazijos tautų asamblėjoje dalyvavusi lietuvė apie taiką net neužsiminė. Atvirkščiai, ji padėkojo Rusijai už įsiveržimą į Ukrainą, o rusų kariams už ukrainiečių žudymą: „Dėkojame Rusijai, kad ji savo jaunų karių gyvybių kaina kovoja prieš pasaulinį blogį. Kaip paaiškėjo, kova su fašizmu tikrai nesibaigė.
Rusija priversta kartoti išvadavimo karą, kad Europos ir viso pasaulio šalyse vėl nesuklestėtų neonacizmas.“
Draudimai – nė motais
Kartu su įtarimais E.Švenčionienė ir K.Juraitis gavo ir visą puokštę kardomųjų priemonių – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų poėmį, jiems taip pat uždrausta bendrauti tarpusavyje ir ieškoti bet kokio kontakto su kitais asociacijos nariais – Dmitrijumi Glazkovu (47 m.), Ediku Jagelavičiumi (49 m.), Mindaugu Ramoška (40 m.) bei šešerių metų laisvės atėmimo bausmę atliekančiu A.Paleckiu (51 m.).
Tačiau įtariamieji ir toliau susitikinėja, kuria bendras internetines laidas, o lapkričio 1-ąją kartu šlaistėsi po sostinės Antakalnio kapines ir nuo sovietinio kario skulptūros nuplėšė ją dengusį juodą tentą.
Negana to, abu žada siekti rimtų politinių postų – E.Švenčionienė pareiškė dalyvausianti prezidento rinkimuose, o K.Juraitis užsimanė būti Vilniaus meru.
„Man neleidžiama bendrauti su K.Juraičiu, D.Glazkovu, kitais mano bičiuliais, bet aš to bendravimo nežadu nutraukti, nes taip būtų pažeistos mano teisės į gynybą. Į mūsų bendrą gynybą, nes valstybės rankose yra nesąžiningas aparatas, kuris tarnauja ne valstybei, o esamai gaujai ir jų vietų išsaugojimui, ir mums belieka gintis savo jėgomis“, – spalio 27-ąją, praėjus vos parai po kratų, kalbėjo E.Švenčionienė.
Nors už kardomųjų priemonių pažeidimą įtariamiesiems neretai jos sugriežtinamos, šioje byloje prokuratūra, atrodo, to daryti neketina. Mat dėl E.Švenčionienės šeiminės padėties, dukters neįgalumo ir vyro ligos teismas vargu ar leis ją suimti.
Priima valstybės paramą
E.Švenčionienė jau ne vienus metus piktinasi valstybės dėmesio trūkumu jai ir jos šeimai, o dabartinę valdančiąją koaliciją vadina „laikinais administratoriais“, bet pašalpų neatsisako – ima tiek vaiko pinigus, tiek dukters neįgalumo pašalpą, tiek bedarbio pašalpą, nes nei ji, nei jos vyras Gvidas Švenčionis niekur nedirba.
Moteris tikina, kad dirbti negali dėl šešiolikametės dukters Urtės ligos, o jos vyras esą pats sunkiai serga – pašalpos ir vaiko pinigai esą yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis.
E.Švenčionienės teigimu, į Baltarusiją ir Rusiją ji vyko už savus pinigus: „Niekas mūsų nefinansuoja. Visos forumo kelionės yra iš asmeninių lėšų ir iš to, ką suaukoja mūsų klausytojai.“
Prašyti pinigų iš žmonių šiai moteriai nėra naujiena. Tai ji daro jau daugiau nei dešimtmetį.
Tiesa, tada pinigus rinko ne propagandiniams vizitams, o 2006 metais gimusiai dukteriai Urtei gydyti Maskvoje.
Kai ketvirtajam Švenčionių vaikui suėjo treji metai, gydytojai nustatė iškart kelias ligas. Tada, pasak E.Švenčionienės, šeima išpardavė visą savo turtą ir iš buto Kaune persikraustė į nedidelį namelį Jiezne, kurį jos vyras suremontavo savo rankomis, o visus likusius ir žmonių suaukotus pinigus skyrė dukteriai gydyti.
Vienuose interviu moteris teigė, kad namą Jiezne nusipirko, kituose – kad gyventi juos priėmė pasigailėję giminaičiai.
Skundėsi socialiniu butu
Pati E.Švenčionienė su vyru šiuo metu savo nekilnojamojo turto oficialiai neturi, yra registruoti Kaune, V.Krėvės gatvėje esančiame dviejų kambarių socialiniame bute, kurį jiems suteikė miesto savivaldybė. Moteris nekart skundėsi, kad butas per mažas keturiems asmenims.
Nors E.Švenčionienė su šeima dažniau gyvena Jiezne nei Kaune, šio miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas teigė nieko bloga neįžvelgiantis.
Kauno valdininko teigimu, kelis kartus per metus stengiamasi patikrinti socialinių būstų gyventojus. E.Švenčionienės šeima buvo tikrinta liepą: „Ten buvo asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą šiuo adresu, jie mokesčius ir kitas įmokas sumoka laiku, yra pateikę savo pajamų deklaracijas, pagal kurias atitinka socialinio būsto nuomininkams keliamus reikalavimus.“
Metų pajamos – vos du eurai
Kitas šios bylos įtariamasis K.Juraitis – irgi spalvingas veikėjas. Jis yra baigęs Vilniaus universiteto Prekybos fakultetą, tačiau save vadina žurnalistu. Internete jis turi „PressJazz“ televiziją, kurioje dažniausi svečiai yra jo bendrakelioniai į Baltarusiją ar Kremliaus dezinformaciją platinantys asmenys.
2016 metais K.Juraitis bandė kandidatuoti į Seimą kaip Lietuvos liaudies partijos kandidatas, o 2019 metais pasiskelbė eisiąs į prezidentus, tačiau nesurinko reikiamo skaičiaus rinkėjų parašų.
Dėl šios nesėkmės dukart anksčiau teistas K.Juraitis tada apkaltino Kalėjimų departamentą.
Esą šis pavogė parašų rinkimo lapus, kuriuos jis buvo nunešęs į kalinimo įstaigas pasirašyti nuteistiesiems.
Iš ko šiuo metu gyvena K.Juraitis, neaišku. Vyras jau daug metų neturi oficialaus darbo, o jo 2002 metais įkurta viešoji įstaiga „Kaisakas“ didelių pinigų nepelno.
2016 metais kandidatuodamas į Seimą K.Juraitis savo pajamų deklaracijoje nurodė, kad per visus 2015 metus uždirbo vos 2 eurus ir 26 centus.
Likimas kol kas neaiškus
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo atlikta apie dešimt kratų.
Jos darytos ne vien K.Juraičio ir E.Švenčionienės gyvenamosiose vietose, bet ir pas kitus „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjus bei narius – neseniai į viešumą išlindusį M.Ramošką, seną K.Juraičio pažįstamą ir bendražygį D.Glazkovą.
D.Glazkovas yra viešosios įstaigos „Tėvynės konduktoriai“ dalininkas ir direktorius.
Ši bendrovė valdo interneto televiziją „PressJazz“, kurioje K.Juraitis ir kalbina Kremliaus dezinformaciją transliuojančius asmenis.
Su Lietuvos šeimų sąjūdžio aktyvistu ir mitingų organizatoriumi Arvydu Dauniu D.Glazkovas taip pat yra įsteigę bendrą įmonę „Adpresa“.
Be to, jis yra vienas Visuomenės tarybos iniciatorių. Ši taryba buvo įsteigta 2018 metais, o jos valdybos pirmininku paskirtas signataras Zigmas Vaišvila.
Nei M.Ramoškai, nei D.Glazkovui įtarimai kol kas nepareikšti, tačiau prokuratūra neatmeta, kad tai bus padaryta vėliau, ištyrus visus jų namuose per kratas paimtus daiktus.
Suspėjo pasprukti
Atlikti kratą prokurorai planavo ir pas E.Jagelavičių, kuris su E.Švenčioniene vyko į Maskvą.
Beje, šis asmuo 2009 metais buvusios A.Paleckio vadovaujamos partijos sąrašuose bandė dalyvauti rinkimuose į Europarlamentą.
Tačiau pareigūnai E.Jagelavičiaus namuose nerado. K.Juraičio teigimu, jis išvyko į Baltarusiją ir net neketina grįžti atgal į Lietuvą.
E.Jagelavičius – ne vienintelis A.Paleckio bendražygis, kuris pradėjus svilti padams pabėgo nuo Lietuvos teisėsaugos.
Anksčiau taip pasielgė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų pirmininku save vadinęs Donatas Šulcas ir Socialistinį liaudies frontą iš A.Paleckio parėmęs Giedrius Grabauskas. Abu jie dabar gyvena Rusijoje ir, kaip patys aiškino, gavo ten politinį prieglobstį.
G.Grabauskas pernai žadėjo, kad šių metų pavasarį jis į Vilnių sugrįš ant rusiško tanko.
Asociacijos likvidavimas vis dar stringa
Asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ buvo įsteigta šių metų birželio 28 dieną. Jo steigimą kartu su kitais nariais pasirašė ir už grotų nuo gegužės 11 dienos esantis A.Paleckis.
Tai paaiškėjus prokuratūra dėl jo elektroninio pašto panaudojimo pradėjo tyrimą, tačiau patys asociacijos steigėjai nemato jokių problemų.
E.Švenčionienė neslepia, kad mobilųjį parašą už A.Paleckį padėjo E.Jagelavičius, kuriam esą paliko visus savo prisijungimo prie elektroninių sistemų duomenis.
Šių metų rugpjūčio 26 dieną Generalinė prokuratūra pranešė, kad kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu asociaciją likviduoti.
Pasak Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Sigitos Vasiliauskienės, asociaciją prašoma likviduoti dėl jos vadovės E.Švenčionienės pareiškimų bei jos narių veiksmų Rusijoje.
Anot prokuratūros, asociacijos veikla prieštarauja Konstitucijai ir kenkia valstybei. „Tikrieji asociacijos veikimo tikslai yra neteisėti ir prieštaraujantys viešajai tvarkai“, – sakė S.Vasiliauskienė.
Vilniaus regiono apylinkės teismas jau buvo paskelbęs pirmojo posėdžio datą, tačiau A.Paleckio bendražygiams pavyko nuo bylos nušalinti ją turėjusį nagrinėti teisėją, todėl prokurorų prašymas kol kas neišnagrinėtas, o asociacijos nariai ir toliau tęsia savo veiklą.
