„Ką ir kolegos kalba Seime iš opozicinių frakcijų, mes tikrai tarsimės, matyt, kai bus priimtas ar nepriimtas biudžetas, dėl galimybės skelbti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.
Pagal Seimo statutą, Seimo sesijos metu ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų (29), gali pateikti nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą.
Per nepasitikėjimo procedūrą galima klausti visų ministrų, po to iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Toks nutarimas priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
Pasak S.Skvernelio, procedūrai pasisekus, galimi įvairūs variantai – taip pat ir galimybė tai pačiai daugumai formuoti naują Vyriausybę.
„Niekas nekvestionuoja rinkimų rezultatų Seimo, bet Vyriausybė nebūtinai turi būti sudaroma iš šitų ministrų, kurių praktiškai kiekvieną galima interpeliuoti – arba didžiąją daugumą“, – kalbėjo Demokratų lyderis.
Pasak jo, valdantiesiems nepavykus susitarti, galimybė sudaryti Vyriausybę galėtų būti siūloma didžiausiai Seimo frakcijai – konservatoriams.
„Paprastai toks pavedimas yra daromas didžiausiai frakcijai ir kas bebūtų, interpeliacijai pavykus, vis tiek didžiausia frakcija Seime yra konservatoriai, jie turėtų turėti galimybę sudaryti naują Vyriausybę, kitą vyriausybę. Jeigu nepavyktų, tada jau kitos dėlionės yra, kas koaliciją sudarinėtų“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, bet kokia kita Vyriausybė būtų geresnė nei esama, nes joje „dauguma ministrų tikrai yra ne savo vietose“.
„Manau, kad toje pačioje konservatorių frakcijoje Seime yra žmonių, kurie galėtų tikrai būti tvirtais, sėkmingais ir gerais ministrais ir pakeisti savo kolegas, kurie neaišku kokiais kriterijais ir kokiais būdais į tas pozicijas pateko“, – tvirtino buvęs premjeras.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija ketvirtadienį paskelbė surinkusi parašus dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.
Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.
Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.
Rugsėjį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio dėl išaugusių energijos kainų. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abu ministrai irgi pareigas išsaugojo.
Dėl A.Bilotaitės siūlo palaukti Generalinės prokuratūros išvadų
S.Skvernelis neatmeta, kad po interpeliacijos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui opozicija analogišką procesą inicijuos ir vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Vis tik, anot jo, opozicijai priklausantys parlamentarai dėl ministrės darbo vis dar laukia Generalinės prokuratūros išvadų.
„Užsienio reikalų ministras jau seniai turėjo būti interpeliuojamas, bet vis atsirasdavo ministrai, kurie užlįsdavo į priekį. Tai kalbant apie Bilotaitės istoriją, manau, yra logiška ir verta sulaukti atsakymų iš Generalinės prokuratūros, kadangi yra ne vienas kreipimasis dėl galimų atitinkamų valstybės pareigūnų, politikų savo darbo neatlikimo arba nekokybiško atlikimo. Ir tada bus galima kalbėti apie tolesnius veiksmus Bilotaitės atžvilgiu“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
Politikas dar kartą pabrėžia, klausimų kelia ne tik praėjusių metų vasarą vykusios riaušės bei šiais metais Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius atleidimas, tačiau abejoti verčia ir vidaus reikalų ministrės komptencija. atsakymų iš
„Čia manau ne manęs netenkina (A. Bilotaitės kompetencija – ELTA). Aš manau, kas kritiškai mąsto, girdi ir mato, kaip elgiasi, dalykine kalba kalba, tai mato, kad žmogus apskritai nesupranta, nesuvokia, kokioje pozicijoje yra, nei kas ta sistema yra, tai per du metus galbūt reikėjo išmokti. Bet kalbant apie Vyriausybę, manau, kad po biudžeto priėmimo, dalis opozicijos svarstys klausimą dėl nepasitikėjimo visa Vyriausybe“, – pridūrė jis.
