Tikimasi, kad toks sprendimas galėtų parodyti rusams, kad Vladimiro Putino sukeltas karas turi pasekmių ir patiems piliečiams. Tokią poziciją reiškia Baltijos šalys, taip pat Suomija bei ES pirmininkaujanti Čekija.
Vokietija tokiam siūlymui priešinasi ir aiškina, kad paprasti Rusijos žmonės neturi būti baudžiami dėl Putino karo. Pasak Vokietijos, tai taip pat apsunkintų režimo aukų patekimą į ES, užkirstų kelią taikiems rusams pabėgti į demokratines šalis. Tačiau, jei sprendimas būtų priimtas, siūlymą teikiančios šalys tikisi, kad tai galėtų paskatinti rusų pyktį ir protestus prieš V.Putino valdymą.
Rusija piešia „apsiaustos tvirtovės įvaizdį“
Ar galėtų tokie sprendimai turėti įtakos rusų veiksmams ar net garsesniam pasipiktinimui V.Putinu, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ svarstė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.
„Matome jau ir taip platų sankcijų paketą – žinoma, jų veikimas pilnai pasireikš turbūt ne dabar, o rudenį ir žiemą matysime didesnį poveikį, tačiau labai daug diskusijų yra apskritai apie tai, kiek sankcijos gali paveikti valstybės politiką.
Kitas klausimas – kiek yra įmanoma tam tikra sukilimų banga Rusijoje, kuomet yra labai didelė priespauda, kontrolė, o dalis gyventojų apskritai yra nusivylę, atitolę ir nedalyvauja nei politiniame, nei pilietiniame gyvenime“, – laidoje kalbėjo VU TSPMI vadovė.
Tiesa, pasak jos, kažkas vertybinės politikos laikytis vis tiek turi, todėl reikia ir toliau siųsti tam tikrą žinią tiek kitoms valstybėms, tiek pačiai Ukrainai.
„Čia, ko gero, Baltijos valstybių, Suomijos, kaip nedidelės valstybės, pozicija yra apie tai. Bet kokie galimi būtų rezultatai tokios politikos, tai, sakyčiau, ji gali iššaukti dvejopus rezultatus – aišku, gyventojai gali būti nepatenkinti, bet klausimas, ar jie ryšis protestuoti, bet taip pat Rusijos režimas gali labai sėkmingai išnaudoti tokį veiksmą savo propagandai, siekdami dar labiau mobilizuoti visuomenę“, – vertino M.Šešelgytė.
Ji aiškino, jog Rusija šiuo metu piešia „apsiaustos tvirtovės įvaizdį“, ir tvirtina, kad visas pasaulis yra atsisukęs būtent prieš ją. Deja, nemaža dalis rusų tuo tiki.
„Ką mes matėme nuo karo pradžios, kuomet dalis gyventojų vis dėlto abejojo dėl tam tikrų karo veiksmų ar galbūt ne iki galo juos palaikė, nesuprato jų priežasties, būtent tai, kas vyksta dabar – žinoma, kiek galima tikėti apklausomis Rusijoje – vis dėlto parama režimui didėja.
Dalis rusų pakeitė savo nuomonę, sakydami, kad štai, Vakarai tikrai imasi sankcijų, nesiskaito, ir galbūt iš tiesų mūsų vadovybė, prezidentas yra teisus, kad visas pasaulis susimokęs prieš mus. ir šiuos naratyvus labai palaiko Rusijos propagandos mašina“, – dėstė politologė.
Kas prisiimtų naštą?
Tačiau, pasak M.Šešelgytės, kol kas neatsakyta ir į dar svarbesnį klausimą – kiek Europos Sąjungos valstybėms tokioje situacijoje pavyktų susitelkti.
„Viena vertus, galime laikytis griežtos vertybinės pozicijos, ir manau, kad reikia, kad kai kurios šalys tą sakytų, kad nepamirštume apie tai, bet kalbant apie Šengeno zoną, tai vis dėlto reikia suprasti, kaip veikia ES.
Šengeno zonoje vizos gali būti išduodamos ne tik Lietuvos, Estijos, Suomijos konsulatuose, bet gali būti išduodamos ir Vokietijos, Vengrijos, Kipro konsulatuose, kurie, jeigu neparems tokios politikos, gali sėkmingai išdavinėti vizas, ir tie patys Rusijos gyventojai, kurie gaus vizas kokiame Vengrijos konsulate, sėkmingai galės atvykti ir į Lietuvą. <...>
Klausimas, ko yra siekiama – jei siekiama ištransliuoti vertybinę poziciją, sukelti diskusijas Europoje, man atrodo, ir tai yra naudinga, o dėl jos šimtaprocentinio įgyvendinimo, ko gero, tokių lūkesčių nereikėtų turėti“, – svarstė specialistė.
Rusijos opozicija teigia, kad uždraudimas rusams vykti į ES šalis komplikuotų ir jų pačių darbą, nes taip būtų apsunkinamas kelias pasitraukusiems opozicionieriams komunikuoti su savo bendražygiais, kurie liko Rusijoje. Paklausta, ar matytų tame problemą, M.Šešelgytė tvirtino, kad tai priklausytų nuo tokio sprendimo įgyvendinimo sąlygų, tačiau reikėtų kruopščiai apgalvoti, kaip tinkamai šį mechanizmą vykdyti.
„Net jeigu toks sprendimas bendru ES lygmeniu [įvyktų], visos valstybės pritartų, Šengeno zona užsidarytų, kokiu pagrindu mes tuos žmones įleidžiame arba neįleidžiame? Yra kalbama apie tam tikrus humanitarinius koridorius, nes karui prasidėjus apie 200 tūkst. žmonių pajudėjo iš Rusijos į įvairias Europos Sąjungos valstybes, ir pajudėjo ne šiaip, o vengdami karo, represijų, susidorojimo, ir jie turi tokią teisę.
Bet dabar kokiu pagrindu mes atskirsime, kad tie žmonės tikrai turi pagrindą išvažiuoti, ar jie turi kažkokio potencialo ilgiau pasilikti? Tada atsiranda įgyvendinimo iššūkių, kaip tuos žmones atskirti, taikyti skaidrius kriterijus“, – dėstė politologė.
Dar vienas klausimas, anot VU TSPMI vadovės, kam tektų atsakomybė ir našta tą spręsti.
„Bet koks veiksmas kainuoja tiek administracinius, tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius. Reikėtų labai gerai pasiskaičiuoti, kiek yra naudinga, o kiek jau yra netvaru, nes mums tai per daug kainuos įvairiausių išteklių.
Tokie veiksmai turėtų būti atlikti, ir jeigu Rusijos opozicija vis dėlto sako, ko gero, reikėtų įsiklausyti“, – kalbėjo M.Šešelgytė.
