A. Pocius atkreipė dėmesį į fortifikacijos sampratą, kuri, anot jo, dažnu atveju yra suprantama klaidingai.
„Kai kurie, kai pasakai žodį fortifikacija, įsivaizduoja gelžbetoninius bunkerius, bet tai yra per daug siaura sąvoka. (...) Tai į bendrą gynybos sistemą įtraukiamos natūralios gamtinės kliūtys, jas papildant dirbtinėmis“, – aiškino A. Pocius.
„Kai kurie fortifikaciniai įrengimai yra statomi tiesiog mūšio eigoje (...), tačiau kita dalis yra būtent ką galima pasiruošti ir privaloma pasiruošti taikos metu. Ir tą aš ir raginčiau daryti, atlikti vietovės vertinimo analizę, turint omenyje ir visas meteorologines sąlygas, nes daug reikšmės turi žiemos metas, jei labai šalta žiema, užšąla visos pelkės, nepraeinamos vietos, kur sėkmingai ir karo istorija kalba, būdavo panaudojamos“, – kalbėjo konservatorius.
A.Pociaus teigimu, NSGK komiteto nariams lankantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) objektuose, pastebėta ne viena pėstininkams ir karinei technikai lengvai praeinama vietovė.
„Mes matėme įvairovę, kur eina mūsų valstybinė siena. Yra praeinamos vietovės, labai geros praeiti pėstininkams, karinei technikai. Yra ir pelkėtos, sudėtingos, miškingos vietovės, kur praktiškai negalėtų judėti jokia technika. Tai manau, kad būtent VSAT kartu su Lietuvos kariuomene, su Gynybos štabu turėtų labai rimtai išanalizuoti tiek Baltarusijos pasienio gamtines sąlygas, tiek su Kaliningrado sritimi, akcentuojant labiausiai būtent Suvalkų koridoriaus ruožus“, – teigė konservatorius kartu paragindamas fortifikacijų statybai reikalingų priemonių įsigyti jau dabar.
„Įsigykime priemonių dabar. Kai pradėjome statyti valstybinės sienos sustiprinimo tvorą – koncertiną, matėme, kiek trūko laiko surasti, gauti koncertinos. Tos atsargos, kurios buvo Lietuvos kariuomenėje, kurios buvo mūsų teritorijoje, jos labai greitai ištirpo“, – koncertinos statybą prisimindamas kalbėjo A. Pocius.
